Kėdainių krašto muziejus, dėdamas visas pastangas būti patrauklus, inovatyvus ir įdomus įvairaus amžiaus žmonėms, turistams bei vietiniams kėdainiečiams jau kitą savaitę pristatys dvi naujas animuotas ekspozicijas.

Praėjusiais metais 95 metų veiklos sukaktį paminėjęs Kėdainių krašto muziejus šiuos metus pasitinka šiuolaikiškai atsinaujinęs. Jau netrukus muziejaus erdvėse bus galima išvysti 10 minučių filmą apie didingąją Radvilų giminę bei, padedant animacijai, pajusti, ką reiškia gyventi partizanų bunkeryje po žeme…

Naujoviškos ekspozicijos

„Šiais metais balandžio 25 dieną Kėdainių krašto muziejuje pristatysime dvi naujas ekspozicijas. Viena jų – „XVII a. Kėdainiai – privatus kunigaikščių Radvilų miestas“. Šį projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Specialiai sukurtame filme pasakojama apie Kristupo ir Jonušo Radvilų nuopelnus ir įtaką mūsų miesto raidai, plėtrai. Įdomu tai, kad apie visa tai pasakoja animuoti Radvilos“, – pristatydamas 10 minučių trukmės edukacinį filmą pasakojo muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kėdainių krašto muziejuje istorija bus pasakojama inovatyviai.

Antroji ekspozicija skirta sovietų ir nacių okupacijų baisumams pristatyti ir yra finansuota iš Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ tarptautinio projekto „Praeitis bendrai ateičiai“.
„Šį projektą mes praėjusiais metais vykdėme kartu su kolegomis iš Latvijos ir Lenkijos. Na, o Kėdainių krašto muziejuje, ant trijų vienos mažos ekspozicijų salės sienų bus galima pamatyti tris skirtingus animuotus siužetus: jų pagalba lankytojai galės pajusti, ką jautė 1941 metais vagone į Sibirą gabenami tautiečiai. Taip pat galės pabūti žvyro duobėje kartu su šaudomais Kėdainių žydais 1941 m. vasaros pabaigoje bei apsižvalgyti po Lietuvos partizanų žeminę. Ši naujoji mūsų muziejaus ekspozicija naujoviška, skirta įspūdžiui sudaryti“, – pasakojo muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Visi siužetai pasižymi autentiškomis detalėmis, smulkmeniškumu – atvaizduojant, pavyzdžiui, partizanų bunkerį, buvo siekiama kuo autentiškiau perteikti partizanų gyvenimo kasdienybę, jų buitį, parodyti, kokie ginklai buvo naudojami. Žydų sušaudymo siužete galima išvysti realiai gyvenusių asmenų, vėliau sušaudytų žvyro duobėje, veidus. Jie buvo atkurti iš atrastų Kėdainių žydų nuotraukų. „Žinoma, tikroviškumas gali kiek šokiruoti, tačiau nebus matoma per daug žiaurumų, viskas statoma ant ribos tarp realybės ir poezijos“, – pabrėžė muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Pasitelkia kūrybininkus

Direktorius pasakojo, kad mūsų krašto istorija yra labai turtinga, tačiau eksponatų, galinčių tą turtingą istoriją papasakoti, deja, bet yra labai mažai. „Mes galime labai daug ką papasakoti, bet mažai ką turime parodyti. Tai viena iš mūsų muziejaus problemų. Todėl šiai spragai ištaisyti mes pasitelkiame kūrybinių industrijų atstovus – žmones, kurie dirba su naujausiomis technologijomis. Šiuo atveju mūsų partneriai yra UAB „MultimediaMark“. Bendradarbiaudami su jais, bandome rekonstruoti Kėdainių praeitį rodydami įvairius atkurtus vaizdus iš miesto praeities, taip žmonėms sudarydami įspūdį ir suteikdami įsivaizdavimą, kas čia vyko ir kas čia buvo“, – pagrindinę naujųjų ekspozicijų idėją pristatė R. Žirgulis.

Naujosios, animuotos ekspozicijos visuomenei bus pristatytos jau kitą savaitę, balandžio 25 dieną Kėdainių krašto muziejuje vyksiančių atvirų durų renginių metu. „Kviečiame atvykti mokinius, kraštiečius ir kartu paminėti muziejaus 95-metį. Tądien taip pat bus pristatytos ir virtualios realybės technologijos – lankytojai galės užsidėti specialų virtualios realybės šalmą ir susipažinti su kitokia realybe. Virtualios ekspozicijos, tikimės, pas mus veiks jau nuo kitų metų, – teigė R. Žirgulis. – Mes, muziejaus darbuotojai tikimės, kad muziejus savo šimtmetį pasitiks labai pasikeitęs ir šiuolaikiškas“.

Teko susisteminti daug medžiagos

Pasižiūrėti, koks galutinis darbo rezultatas, atvyko ir vienas projekto vykdytojų, kūrybininkas Albinas Šimanauskas. „Dirbti su jūsų miesto istorine medžiaga buvo labai įdomu: Kėdainių senamiestis – tarsi muziejus po atviru dangumi. Nors miestas turtingas savo istorija, tačiau trūksta artefaktų. Taigi, papasakoti istoriją galima pasitelkiant ir inovatyvias priemones, todėl lankytojams, manau, tai bus žymiai įdomiau nei skaityti ant sienos esančius tekstus“, – kalbėjo A. Šimanauskas.

Pasak pašnekovo, 10 minučių filmui apie Radvilas sukurti reikėjo išties nemažų pastangų. „Į 10 minučių filmą reikėjo sutalpinti labai daug informacijos. Radvilų gyvenimo periodai buvo persunkti įvykių ir miesto raidos procesais. Turėjome daug medžiagos, todėl reikėjo išrinkti pačius svarbiausius, esminius dalykus. Pusę metų juos atrinkinėjome. Nenorėjome visko daryti bet kaip – juk istorija reikalauja pagarbos“, – pabrėžė kūrybininkas.

Perteikia to laikmečio emocinį foną

Analogiškai buvo kuriamos ir projekcijos mums skaudžiomis, okupacijų temomis. „Daug laiko truko tol, kol visą reikalingą medžiagą surinkome. Labai kruopščiai buvo dirbta su istoriku Vaidu Baniu – jis pateikė puikią medžiagą, kuri pasižymėjo autentiškumu. Faktų apie okupacijų laikotarpį ir to laikmečio įvykius mes turime daug, tad galbūt kartais ta informacija pradeda kartotis ir iš esmės tam tikri dalykai tampa nelabai svarbūs, nors jie raudonomis dėmėmis eina per visą Lietuvą ir yra vienodai skausmingi. Todėl norėjome paryškinti būtent emocinį momentą, nes tarp skaičių kartais ta kančia prapuola. Norisi, kad šiandieninis žmogus, kuris nuo tų įvykių yra atitolęs keliais dešimtmečiais, tų laikų realybę suvoktų ne per informaciją, bet per susitapatinimą, susisiejimą su tuo vyksmu, pabuvimą aukos vietoje. Ir kartais tas jausmas užpildo daugybę žinojimo spragų, mat vos per porą minučių gali suvokti daugiau nei perskaitęs monografiją. Tuo pačiu čia yra ir gudrybė – emocija mus sudomina, sužadina domėjimąsi. Norėjome sukurti tokią emociją, kuri žmogui natūraliai sukeltų norą domėtis, gilintis į tas mums skaudžias temas. Ir tai įvyktų natūraliai, o ne iš reikalo, kad to reikalauja, pavyzdžiui, mokyklos programa“, – kalbėjo kūrybininkas A. Šimanauskas.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Edmundas

    Įdomu, ar čia tie patys, kurie sukūrė animuotą Vilniaus miesto istoriją žurnalisto Jakilaičio šteigtame Telia „nemuziejuje“ Vilniuje, Vokiečių gatvėje? Per keliolika minučių ten parodoma visiškai suprofanuota nuostami mūsų sostinės istorija, reto atmestinumo darbas

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.