Pastarąją savaitę daug diskutuojama apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti mokyklų direktorių skyrimo tvarką, didinti jų atskaitomybę ir atsakomybę, reikalauti nepriekaištingos reputacijos, stiprinti mokyklos savivaldą. 

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus, savivaldybių atstovai pateikė konkrečių siūlymų dėl mokyklų vadovų skyrimo, vertinimo ir su mokyklų vadovų kadencijų įvedimu susijusių teisės aktų tobulinimo.
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus, savivaldybių atstovai pateikė konkrečių siūlymų dėl mokyklų vadovų skyrimo, vertinimo ir su mokyklų vadovų kadencijų įvedimu susijusių teisės aktų tobulinimo.

Įtvirtintų vadovų kaitą
Pagal galiojantį Švietimo įstatymą, savivaldybės švietimo įstaigos vadovas gali eiti pareigas nenustatytą laiką. Prezidento kanceliarijos aiškinamajame rašte dėl naujo projekto teigiama, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina skaidraus švietimo įstaigų vadovų atrinkimo, sudaro prielaidas atrankose dalyvauti suinteresuotiems asmenims, neužtikrina kasmetinio vadovų vertinimo, nenumato veiksmingų priemonių reaguoti į prastus vertinimo rezultatus. Į švietimo įstaigų veiklą nepakankamai įtraukiama mokyklos savivalda. Dėl to mokyklose ne tik daugėja konfliktų ir nepasitenkinimo, bet kenčia ir švietimo kokybė. Šiuo metu pagal vaikų pasiekimus iš 28 Europos Sąjungos valstybių esame 21 vietoje, didėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių mokinių pasiekimų.
Seimui pateiktame įstatymo projekte Prezidentė siūlo, kad vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas. Kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis turės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse. Kadencijų skaičiaus ribojimas neužkirs kelio dalyvauti atrankose į direktorių pareigas kitose mokyklose. Tiek mokytoju, tiek švietimo įstaigos vadovu galėtų dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Siekia skaidrumo
Taip pat siekiama griežčiau vertinti mokyklų vadovų kasmetinę veiklą: jei dvejus metus iš eilės ji įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų. Siūloma, kad, kilus įtarimų dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos, pradedamas tarnybinis patikrinimas ir vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų.
Prezidentė taip pat siūlo skaidrinti ir depolitizuoti mokyklų vadovų atranką. Įstatymo projektu nustatoma vadovų atrankos komisijų sudėtis, kurią sudaro 7 nariai – nepriekaištingos reputacijos asmenys. Po vieną narį skiria konkurso organizatorius, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat konkurso organizatorius kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijoje negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narių ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.
Įstatymo projektas bus svarstomas šio pavasario Seimo sesijoje.

Savivaldybės turi pastabų
Šį antradienį vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir savivaldybių švietimo padalinių asociacijos susitikimas, kuriame dalyvavo mūsų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
Savivaldybių atstovai pateikė konkrečių siūlymų dėl mokyklų vadovų skyrimo, vertinimo ir su mokyklų vadovų kadencijų įvedimu susijusių teisės aktų tobulinimo. „Pasitarime dalyvavo ne tik ministrė, bet ir Prezidentės bei ministro pirmininko patarėjos, tad tikiuosi, kad į savivaldybių balsą bus įsiklausyta, nes pasiūlymų dėl poįstatyminių aktų turėjo visi dalyviai“, – sakė J. Lukoševičius.
Pasak jo, daug diskusijų kilo dėl 10 metų darbo stažą turinčių vadovų, kurių savivaldybėse yra nemažai, kaitos. Įsigaliojus įstatymui, būtų laikoma, kad jie dirbo 2 kadencijas, ir savo darbą tęstų dar vienerius metus, o 2018 metais vien mūsų savivaldybė turėtų surengti net 18 konkursų. Neaišku, ar į visas šias vietas atsiras kandidatų, tad reikia galvoti apie rezervo rengimą.
Taip pat diskutuota dėl perėjimo prie kadencijų įvedimo mechanizmo, socialinių garantijų direktoriams, socialinio partnerio pasirinkimo į vadovų atrankos komisiją principų.
„Kalbėjau apie Savivaldos įstatymo pakeitimus, kad švietimo (kaip ir sveikatos, kultūros ir kitų sričių) įstaigų vadovus skirtų ne rajono taryba, o meras. Šiuo metu vadovai teikia veiklos ataskaitas rajono tarybai, vyksta vadovų atestacija, o jeigu bus įvestas kasmetinis vadovų vertinimas, ar tai netaps pernelyg painu, gal kurią nors grandį reikėtų pašalinti? – svarstė Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas. – Taip pat neaišku, kas atliks vadovų kasmetinius vertinimus. Siūloma, kad vertins ministerijos įgaliota institucija, bet švietimo įstaigos steigėjas yra savivaldybė, bet buvome patikinti, kad visa tai bus reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose.“
Pasak J. Lukoševičiaus, švietimo ir mokslo ministrė atkreipė dėmesį į visas švietimo grandis. Ministrė žada, kad nuo rugsėjo 1-osios arba kitų metų sausio 1-osios bus pereita prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo. Tačiau jis bus susietas su mokinių skaičiumi klasėje. Taip pat planuojama nuo mokinio krepšelio pereiti prie klasės krepšelio. Kaimo mokyklos tikisi, kad tai jas apsaugos nuo uždarymo. Taip pat bus stiprinamas pedagogų rengimas, sukurta kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo sistema.

„Kėdainių mugė“ pasiteiravo, ką apie siūlomus švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos pokyčius mano mūsų rajono mokyklų direktorių, mokinių, tėvų atstovai.

petrulisATZLietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kėdainių skyriaus pirmininkas, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis: „Kol kas pradedama ne nuo esminių pokyčių.“
Dėl vadovų kadencijų svarstoma jau keletą metų, tačiau manau, kad jų įvedimas neišspręs švietimo problemų. Kelių mokyklų pavyzdys neturėtų nubraukti visų mokyklų vadovų darbo ir indėlio į švietimą, nesvarbu, ar jie dirba 10, ar daugiau metų. Ar nuolatinė vadovų kaita leis pasiekti geresnės ugdymo kokybės? Į vadovų parengimą yra investuota daug lėšų, tad ar nebus veltui švaistomos lėšos, negavus laukiamo rezultato. Jei mokyklos steigėjas įvertina, kad vadovas dirba gerai, tai kam reikalingos brangiai kainuojančios procedūros?
Dabar vadovai kaltinami žemu mokinių raštingumu, bet ar tai – ne visos švietimo sistemos problema? Tačiau kol kas pradedama ne nuo esminių pokyčių. Savivaldybės bus apkrautos konkursų organizavimu, o įsisenėję švietimo skauduliai nebus tvarkomi. Pirmiausia, tai ugdymo turinys, dėl kurio mokiniai perkraunami, krenta jų motyvacija, jie nenori eiti į mokyklą, pervargsta. Antra, reikia spręsti mokyklų finansavimo klausimą – nesvarbu, ar bus mokinio krepšelis, klasės krepšelis ar etatinis apmokėjimas, jei nebus skirta pakankamai lėšų mokytojų atlyginimams, kokybė nepasikeis. Trečia problema – valstybiniai egzaminai, jų turinys ir mokinių stresas.
Švietimo skaudulių yra ir daugiau: tai mokytojų amžiaus vidurkio artėjimas prie 50 metų, jaunų mokytojų nenoras dirbti mokyklose, o mokytojų atestacija neskatina ir nemotyvuoja mokytojų geriau dirbti. Mūsų švietimo sistema orientuota į akademinius rodiklius, reitingai, palyginimai… Tai sisteminės problemos, kurių mokyklos direktorius negali išspręsti.
Manoma, kad įvedus kadencijas staiga viskas pasikeis. Taip nebus, jei į mokyklos direktoriaus pareigas neateis geriausi. O tam, kaip ir kitose srityse, reikalingos socialinės garantijos, atitinkamas atlyginimas. Labai svarbu turėti autonomiją sprendžiant biudžeto, turto įsigijimo, atlyginimų skyrimo darbuotojams, personalo valdymo klausimus. Tik tada galima reikalauti iš vadovų didelės atsakomybės. Jei to nebus, vadovo darbas nebus efektyvus. Kadencijos, konkursai turi spręsti kokybės klausimus. Visiškai nesvarbu, dvi ar daugiau kadencijų vadovas laimės konkursą. Ir šiuo metu savivaldybių merai turi svertų įvertinti vadovų darbą. Vadovai atestuojasi, pasitvirtina kvalifikacinę kategoriją, rašo ataskaitas, kurios svarstomos savivaldybių tarybose. Jei vadovai netinkamai dirba, juos lengva atleisti.

IMG_0076Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkas Valdas Kupčinskas: „Tai padėtų spręsti kelių rajono mokyklų vidaus problemas.“
Manau, kad šis siūlymas yra išties puikus ir šie įstatymo pakeitimai padėtų spręsti kelių Kėdainių rajono mokyklų vidaus problemas. Išties liūdna, kad tokiame nuostabiame mieste kaip Kėdainiai yra mokyklų direktorių, kurie tiesiog „šildo kėdę“. Manau, kad kadencijos po 5 metus yra pats tas, juk svarbiausia, kad direktorius bendrautų su savo mokiniais, o 10 metų susipažinti ir užmegzti ryšį su mokiniais, įgyvendinti savo darbo tikslus tikrai užteks!
Taip pat siūlyčiau, kad balsą dėl mokyklos vadovo skyrimo turėtų kiekvienas mokinių tarybos narys, tėvų klubo ar kito su tėvais susijusio mokyklos bendruomenės struktūros vieneto narys, mokyklos administracijos narys.

arvydasKėdainių rajono tėvų klubo pirmininkas Arvydas Augustaitis: „Gal pagaliau atsiras rimtas motyvas tėvams būti iniciatyviems savo vaikų mokyklose.“
Labai pritariu, kad mokyklų vadovams būtų įvestos 5 metų trukmės kadencijos. Pritariu teiginiui, kad tai paskatins mokyklų direktorius labiau „pasitempti“, atsiskaityti mokyklos bendruomenei už nuveiktus darbus. Tačiau nepritariu kadencijų kiekio ribojimui be išlygų. Jeigu vadovas gerai dirba ir tai patvirtina ŠMM vykdoma kasmetinė vadovo veiklos vertinimo procedūra, jeigu vadovo darbu patenkinta mokyklos bendruomenė – tai kam reikia jį keisti? Jeigu mokykloje yra susiformavusi bendruomenei priimtina mokyklos kultūra, dirbtinis vadovo keitimas darytų neigiamą įtaką ir mokytojų darbui, ir moksleivių pažangumui, ir santykiams apskritai.
Tokiu atveju siūlyčiau, kad vadovas gali dirbti daugiau nei dvi kadencijas su sąlyga, kad konkurso metu visi 7 komisijos nariai pritaria vadovo kandidatūrai. Kadangi po kiekvienos kadencijos vadovas privalo dalyvauti viešame konkurse, kuriame sprendimą priima 7 komisijos nariai, iš kurių trys atstovauja mokyklos bendruomenei (moksleiviams, mokytojams, tėvams), siūlyčiau, kad, pradedant trečia kadencija, vadovas galėtų vadovauti mokyklai, jei visi 7 komisijos nariai pritaria vadovo kandidatūrai.
Puiku, kad planuojama mokyklų bendruomenėms leisti dalyvauti priimant sprendimą dėl direktoriaus tinkamumo vadovauti mokyklai – gal pagaliau atsiras rimtas motyvas tėvams būti iniciatyviems savo vaikų mokyklose.
Taip pat siūlyčiau išplėsti mokyklos tarybos įgaliojimus, suteikiant tarybai teisę sukviesti atestacinę komisiją (kaip aprašyta Švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 punkte) vadovo kompetencijoms įvertinti, nelaukiant kadencijos pabaigos ir naujo viešo konkurso. Toks tarybos sprendimas turėtų būti priimtas paprasta balsų dauguma ir būti pakankamas sukviesti atestacinę komisiją ir atlikti neeilinį vadovo tinkamumo eiti pareigas įvertinimą.


Šiuo metu Lietuvoje švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. turi 15 metų ir didesnį vadybinį stažą. Apie 500 švietimo vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų. Kėdainių rajono savivaldybėje yra 29 švietimo įstaigų vadovai, 48 proc. iš jų turi 15 metų ir didesnį vadybinį stažą, 3 direktoriai vadovauja 30 ir daugiau metų. 9 vadovų kompetencija įvertinta pagal naujausius galiojančius reikalavimus – Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros pažymomis.


 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.