Laikytis ar nesilaikyti mokyklų tinklo pertvarkos plano? Leisti ar neleisti mokyklose-darželiuose „Puriena“ ir „Vaikystė“ nuo rugsėjo formuoti pirmąsias klases? Tokius klausimus spręsti artimiausiame rajono Tarybos posėdyje turės Tarybos nariai. 

Dauguma mokyklos-darželio „Vaikystė“ priešmokyklinukų norėtų mokytis savo įstaigoje.

Dauguma mokyklos-darželio „Vaikystė“ priešmokyklinukų norėtų mokytis savo įstaigoje.

Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė ir nariai Albinas Počiulpas, Rimgaudas Rimošaitis, Antanas Mikalauskas bei Nijolė Mykolaitienė pasisakė už tai, kad mokyklų-darželių bendruomenių prašymai būtų svarstomi rajono Tarybos posėdyje.

Tikslas – išgryninti įstaigas
2012 metų vasario mėnesį patvirtintame rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos plane buvo numatyta 2014 metų rugsėjį mokyklose-darželiuose „Puriena“ ir „Vaikystė“ nebeformuoti pirmųjų klasių. Tiesiog nutarta pamažu mokyklas-darželius palikti ikimokyklinėmis įstaigomis. Įgyvendinant švietimo įstaigų pertvarką per kelerius metus mieste liktų dvi išgrynintos gimnazijos, kuriose mokytųsi devintų – dvyliktų klasių mokiniai, trys pagrindinės mokyklos taptų progimnazijomis su pirmų – aštuntų klasių mokinukais, tai yra tarp jų ir pradinukais.
Tačiau tokį planą pakoreguoti nori „Vaikystės“ ir „Purienos“ bendruomenės, kurios išsakė norą tęsti pradinį mokymą savo įstaigose.

Zita Petrokienė (kairėje) ir Birutė Naruševičienė įsitikinusios, kad jų įstaigose vaikai mokomi ne prasčiau negu didžiosiose mokyklose.

Zita Petrokienė (kairėje) ir Birutė Naruševičienė įsitikinusios, kad jų įstaigose vaikai mokomi ne prasčiau negu didžiosiose mokyklose.

Teikia kokybišką ugdymą
„Maždaug 85 procentai mūsų įstaigą lankančių vaikų tėvų nori, kad mes liktume mokykla ir vaikai galėtų čia mokytis. Turime puikius vaikus, geras patyrusias ir kvalifikuotas mokytojas, visus reikalavimus atitinkančią mokymo bazę, tad norime leisti tėvams pasirinkti, kur mokytis jų vaikams. Tikrai nesakome, kad didžiosios mokyklos dirba prastai, bet ir mes vaikus mokome ne blogiau negu jos. Jei tėvai pageidauja, tai jiems reikia palikti pasirinkimo teisę“, – savo bendruomenės nuomonę Švietimo ir kultūros komiteto posėdyje išsakė mokyklos-darželio „Puriena“ direktorė Birutė Naruševičienė. Panašiai kalbėjo ir „Vaikystės“ vadovė Zita Petrokienė: „Paprastai pertvarkos daromos, kai įstaigai trūksta lėšų ar vaikų. Mums netrūksta nieko. Esame populiari mokyklėlė, kuri kasmet be vargo sukomplektuoja pradinukų klases ir jose beveik nebūna nubyrėjimo, nebent tėvai išvažiuoja gyventi į užsienį ir kartu išsiveža vaikus. Teikiame kokybišką pradinį ugdymą, be to, suteikiame galimybę mokytis ir pagal Montesori metodą.“

Rudenį į mokyklas eisiančių vaikų tėvai nori teisės rinktis, kur mokytis jų vaikams.

Rudenį į mokyklas eisiančių vaikų tėvai nori teisės rinktis, kur mokytis jų vaikams.

Tėvai nori pasirinkimo
Tėvų vardu į komiteto narius kreipusis Žaneta Žilinskienė sakė, jog švietimo įstatymas leidžia pasinaudoti ugdymo įvairove. „Yra ne vienas miestas, kuris reorganizuoja ar uždaro didžiąsias mokyklas. Nei „Vaikystės“, nei „Purienos“ nėra pagrindo pertvarkyti, nes nuolat susidaro tėvų, norinčių šiose įstaigose mokyti vaikus, eilės. Paprastai mokyklas-darželius renkasi tėvai, kurių vaikučiai emociškai ar psichologiškai jautrūs. Mažose švietimo įstaigose vaikai išvengia patyčių ir nesaugumo. Prašome teisės pasirinkti, kur mums leisti mokyti vaikus. Neprašome kažką kurti naujai, tiesiog nenorime, kad būtų numarinta tai, kas yra patrauklu, populiaru ir reikalinga“, – sakė Ž. Žilinskienė.

Reikia vadovautis žmogiškumu
Rajono Tarybos narys Antanas Mikalauskas pasisakė už tai, kad reikia vadovautis žmogiškumu ir atsižvelgti į tėvų nuomonę. „Mes į įstoriją įeisime kaip Taryba, kuri bus uždariusi ir reorganizavusi daugiausia švietimo ir kultūros įstaigų. Uždaryti galime labai greitai viską, tačiau ar to tikrai reikia. Nepamirškime, kokie svarbūs vaikui yra septintieji metai. Juk šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė. Tėvai nori savo vaikams saugios vaikystės, tai gal ir palikime tai“, – svarstė A. Mikalauskas. Tenkinti tėvų norus linkęs ir kitas rajono Tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis: „Manau, kad tėvų nuomonė šiuo atveju turi būti svarbiausia.“

Siūlymas likti principingais
Tačiau Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė N. Naujokienė įsitikinusi, jog plano keisti nereikėtų. „Turime derinti visos rajono švietimo sistemos poreikius. Esame vieni nuo kitų priklausomi, tad negalime daryti niekam išimčių. Gimnazijų ir pagrindinių mokyklų vadovai prieštarauja tinklo pertvarkos pakeitimams. Manau, kad turime būti principingi ir laikytis numatytų planų“, – sakė N. Naujokienė.
Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius teigė, jog pokyčius atneša gyvenimas, o jo pakeisti neįmanoma. „Tinklo pertvarką inicijuoja mažėjantis mokinių skaičius. Per ketverius metus rajone sumažėjo apie 16 procentų pradinukų. Mokyklos-darželiai įsteigtos prieš dvidešimt metų, kai didžiosios mokyklos nesutalpindavo pradinukų, tačiau dabar situacija pasikeitė. Turime dirbti taip, kad visi vaikai gautų kokybišką ugdymą. Mūsų tikslas – eiti kokybės link. To siekiame per įstaigų tipų išgryninimą. Pagrindinėse mokyklose su vaikais dirba pagalbos specialistų komandos, mokiniai geriau aprūpinti mokymo priemonėmis, gali naudotis aktų, sporto salėmis, aikštynais. Jei bus poreikis, mes sudarysime galimybes pagrindinėse mokyklose įdarbinti pailgintos darbo dienos grupių auklėtojus. Tik trisdešimt šalies rajonų turi mokyklas-darželius. Jų kasmet vis mažėja. Rekomenduoju laikytis tinklo pertvarkos plano ir įstaigas išgryninti“, – sakė J. Lukoševičius.
Nesuteikti išskirtinių teisių mokykloms-darželiams siūlo ir rajono švietimo įstaigų profesinių sąjungų atstovai.
Taigi rajono Tarybos nariams teks gerokai pasukti galvas, kaip pasielgti priimant sprendimą dėl švietimo tinklo pertvarkų: ar įsiklausyti į kraštiečių norus, ar laikytis iš anksto sudėliotų planų.

Leave a Reply

Your email address will not be published.