Finišavo dvejus metus trukęs Kėdainių krašto muziejaus drauge su partneriais įgyvendintas projektas „Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“.

„Jaunimas puikiai įrodė, kad nepaisant įvairių politinių peripetijų gali draugiškai sutarti, įdomiai leisti laiką ir nuveikti nemažai naudingų darbų“, -  sakė kėdainiečių grupės vadovas tarptautiniame projekte, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

„Jaunimas puikiai įrodė, kad nepaisant įvairių politinių peripetijų gali draugiškai sutarti, įdomiai leisti laiką ir nuveikti nemažai naudingų darbų“, – sakė kėdainiečių grupės vadovas tarptautiniame projekte, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Projekto „Paribio Atlantida – pasienio kultūrinis kelias“ iniciatorius – Seinuose (Lenkija) įsikūręs „Paribio“ fondas. Jis partneriais šiame projekte pakvietė dalyvauti Kėdainių krašto muziejų ir Kaliningrade įsikūrusį Rusijos rašytojų sąjungos skyrių.

Įvairiose veiklose dalyvavo trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Kaliningrado srities – jaunimas.

Kėdainiams šiame projekte atstovavo trijų gimnazijų vienuolika mokinių: Šviesiosios, „Atžalyno“ ir Šėtos gimnazistai.

Kartu su partneriais kėdainiečiai praleido apie 30 dienų. Būta turiningų išvykų į Lenkiją, Kaliningrado kraštą, taip pat domėtasi Kėdainiais bei jų įžymybėmis.

Kėdainiams šiame projekte atstovavo trijų gimnazijų vienuolika mokinių: Šviesiosios, „Atžalyno“ ir Šėtos gimnazistai.

Kėdainiams šiame projekte atstovavo trijų gimnazijų vienuolika mokinių: Šviesiosios, „Atžalyno“ ir Šėtos gimnazistai.

Jaunimas griauna sienas

Su „Paribio“ fondu Kėdainių krašto muziejų sieja daugiau kaip dešimtmetį trunkanti draugystė ir tamprus bendradarbiavimas vykdant kultūrinius projektus. „Atlantida – tai buvęs žemynas, kurio laikui bėgant nebeliko. Tas skambus pavadinimas „Paribio Atlantida“ simbolizuoja tai, kad kažkada šio žemyno žmonės su vienodais interesais gyveno visiškai be sienų. Realiai tą sukurti XXI amžiuje gal nėra taip lengva, bet žvelgiant meniniais aspektais, bendra istorija – kodėl gi ne? Jaunimas puikiai įrodė, kad nepaisant įvairių politinių peripetijų gali draugiškai sutarti, įdomiai leisti laiką ir nuveikti nemažai naudingų darbų“, – sakė kėdainiečių grupės vadovas tarptautiniame projekte, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Patirtį sudės į knygą

Bendra istorija jau daugelį metų jungia tris kaimynines šalis – Lietuvą, Lenkiją ir Rusiją (Kaliningrado sritį). Nuo pat ХVI amžiaus sudarę Liublino uniją lietuviai ir lenkai gyveno Abiejų Tautų Respublikoje, o Kaliningrado sritį vadino Mažąja Lietuva.

„Turime tikrai labai daug bendrų sąsajų. Džiugu, kad jaunimui jas galime priminti. Vadovaujamės nerašyta taisykle, kad norėdami pažinti kitus kraštus, pirmiausia turime puikiai išmanyti savo praeitį ir gerbti savo svarbiausius praeities žingsnius bei tuos, kas juos mynė. Kėdainiuose jaunimas daug važinėjo po rajoną, bendravo su istorike Audrone Pečiulyte, etnografe Regina Lukminiene, archeologu Algirdu Juknevičiumi, tautodailininku Andriumi Vasiliausku. Projekto metu jaunuoliai be kelionių užsiėmė įvairia kultūrine veikla. Galime tik pasidžiaugti, kad tų veiklų rezultatas neliks tik jų pačių įspūdžiuose. Visa įgyta patirtis suguls į maždaug 400 puslapių kelionių vadovą, kuris bus išleistas keturiomis kalbomis: lietuvių, lenkų, rusų ir anglų“, – sakė R. Žirgulis.

Nepaisant visų veiklų rezultatų, didžiausia projekto vertybe jo dalyviai vadina tiesioginius ryšius tarp trijų šalių jaunimo. „Užsimezgęs jaunuolių bendravimas yra svarbiausias dalykas. Projekto dalyviai aktyviai bendrauja socialiniuose tinkluose, dalijasi įvairiomis naujienomis ir planuoja ateities veiklas kartu. Vadinasi, nuveikėme nemažai – suartinome tris šalis ir jų pažinimui išleisime knygą“, – puikiais projekto rezultatais džiaugėsi Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.