Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, 20 drąsių ir smalsių 11–13 metų paauglių susitiko jau tradicine tapusioje vaikų vasaros poilsio dieninėje stovykloje „Kalbinukai“. Tai penkių dienų Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis remiamas ir Kėdainių kalbų mokyklos organizuojamas mokinių vasaros užimtumo projektas.

Pirmąjį stovyklos pusdienį stovyklos dalyviai skubėjo susipažinti su naujais draugais ir kuo daugiau apie juos sužinoti, dalyvavo orientaciniame žaidime „Pažink savo gimtąjį kraštą“ po Kėdainių senamiestį. Popiet laukė ramesnė veikla – piešinių konkursas, skirtas „Europos kalbų dienai paminėti“.

Antradienį visi stovyklos „Kalbinukai“ dalyviai keliavo po senąsias Lietuvos sostines – Kernavę ir Trakus. Pirmojoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje Kernavėje buvo smalsu ir įdomu klausytis pasakojimo apie archeologiją, savo rankomis paliesti daiktus, kuriais mūsų protėviai naudojosi prieš tūkstančius metų, spėlioti, kaip ir iš ko jie pagaminti, „miegoti“ priešistorės palapinėje. „Kopėme ir į visus penkis piliakalnius, aplankėme Mindaugo sostą, grožėjomės nuo jo atsiveriančiais gražiausiais apylinkių vaizdais. Užbėgome į Aukuro kalną, nepamiršome ir Lizdeikos bei Įgulos kalnų, taip pat ir Kriveikiškių piliakalnio. Vaikščiojome po senąją gyvenvietę, bandėme įsivaizduoti, kaip gyveno to meto žmonės.

Pasigrožėję skulptūromis ir šiek tiek pasistiprinę skulptoriaus Henriko Orakausko kiemelyje, vykome į Trakus. Trakuose aplankėme Salos pilį, kurią pradėjo statyti Kęstutis, o XV a. I pusėje baigė jo sūnus Vytautas. Didinga tvirtovė buvo skirta apsiginti nuo priešų ir niekad nebuvo paimta užpuolikų“, – įspūdžiais dalinosi stovyklautojai.

Trečiąją „Kalbinukų“ stovyklos dieną pradėjome linksma ryto mankštele – angliškais žaidimais, kuriuos vedė mokytoja Regina. Po to žiūrėjome nuotaikingą animacinį filmuką apie tai, kaip kuriami filmai, kokių profesijų žmonės dalyvauja šiame procese. Žaisdami žodžių domino, išmokome naujų terminų ir patobulinome anglų kalbos žinias kino tema.

Susipažinę su „stop motion“ filmų kūrimo technika ir galimybėmis ėmėmės kūrybinio darbo. Susiskirstę į 5 komandas lipdėme, piešėme, klijavome, filmavome, redagavome ir pasiekėme puikų rezultatą: sukūrėme 5 smagius filmukus, kuriuose skambėjo muzika, judėjo ne tik Lego figūrėlės ar nulipdyti veikėjai, bet atgijo net vaisiai ir daržovės!

Įsitikinome, kad filmuko kūrimas reikalauja daug kruopštumo, atsakingumo, kantrybės. Tačiau, kaip teisingai apibendrino stovyklautoja Kornelija: „Tikrai labai smagu, puikios nuotaikos”.
Ketvirtą dieną stovyklautojų laukė kelionė į pamario kraštą. Keliaudami autobusu klausėmės mokytojos pasakojimo apie Dreverną, Svencelę, Ventės Ragą, Kintus ir Rusnę.

Tik nuvykę apžiūrėjome Karaliaus Vilhelmo kanalą, kurį kasė prancūzų belaisviai; aplankėme nedidelį, bet labai jaukų Drevernos kaimelį ir uostą. Pasigrožėję krantinėje stovinčiais įvairiaspalviais kateriais, užkopėme į apžvalgos bokštą, pasiplaukiojome laiveliu po Kuršių marias. Ne vienam buvo neįprasta iš kitos marių pusės matyti kopas, kuriomis vasarą galbūt ir vaikštinėjo, poilsiaudami Kuršių Nerijoje.

Kita kelionės stotelė buvo buriuotojų jėgos aitvarais Meka vadinama Svencelė. Valdyti jėgos aitvaro neteko, bet pabraidyti ir atsigaivinti gėlu marių vandeniu ryžosi ne vienas kalbinukas.
Nuvykę į Ventės ragą pirmiausia aplankėme švyturį, paskui pavaikštinėjome gražiai sutvarkyta pakrante, apžiūrėjome paukščių gaudykles.

Namo grįžome panemune, todėl kelionė, nors tolima, buvo kupina įspūdžių.

Penktąją stovyklos dieną nuo pat ryto darbavomės rusų ir prancūzų kalbų kūrybinėse dirbtuvėlėse. Žaisdami mokėmės atpažinti ir parašyti rusiškas raides, pasisveikinti, padėkoti ir kitų būtiniausių frazių prancūziškai.

Vėliau keliavome į parką, kur ieškojome paslėpto piratų lobio. Tik atlikę tam tikras užduotis galėjome pasiekti tikslą. Čia mūsų laukė išbandymai. Pasitikrinome, ar tikrai esame draugiški, sumanūs, kantrūs, ar mokame dirbti komandoje? Emocijos liejosi laisvai… Draugiškiausi ir gudriausi netruko atrasti lobį – auksinius pinigėlius. O kiti, neskaitant pinigėlių, turbūt „atrado“ dar vieną lobį – išmoko pamoką, kad tik susitelkus, visiems drauge yra lengviausia įveikti kliūtis.

Skaniai papietavę (mes visi mėgstam picą!!!), pynėme „Draugystės voratinklį.“ Dalinomės pačiais geriausiais įspūdžiais, įsimintinomis akimirkomis, linkėjome vieni kitiems gerų naujų mokslo metų ir vėl susitikti stovykloje kitą vasarą.

Esame dėkingi Kėdainių rajono savivaldybei už suteiktą finansavimą, o tėveliams ir mokytojams už geranoriškumą.

Kėdainių kalbų mokyklos inf.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.