Miškų teršėjams – griežtos baudos

0

Prasidedantis vasaros iškylų sezonas nemažai nerimo atneša ir miškų šeimininkams. Patirtis rodo, kad iškylautojai mėgsta atgaivos ieškoti ir miškuose, tačiau ne visi juose moka elgtis tvarkingai – taip, kaip elgiasi tie, kurie turi noro dar kartą sugrįžti į tą pačią vietą.

Aplinkosaugininkai perspėja, kad už miškų teršimą gyventojai gali sulaukti didžiulių piniginių baudų. Vilijos Mockuvienės nuotr.

Pasak miškininkų, maždaug 25 tūkstančiai hektarų Kėdainių rajone yra valstybiniai miškai ir juose šeimininkauja Kėdainių miškų urėdijos darbuotojai, o kiek daugiau nei 21 tūkstantį hektarų miškų valdo privatūs savininkai.
„Šilumos laukiame visi: ir mes, miškų šeimininkai, ir miškų svečiai. Labai smagu, kai miškų lankytojai, pabuvę gamtoje, namo išvažiuoja nepalikę kitiems savo „turtų“. Tačiau miškininkai gana dažnai randa ir ne vietoje kurtus laužus, ir įvairių šiukšlių: plastiko butelių, pakuočių, popierių, stiklo taros. Mūsų girininkai tikrai nemažai dėmesio skiria tam, kad nuolat aplankytų kraštiečių dažniausiai lankomas miško vietas ir įsitikintų, ar jos tvarkingos, neprišiukšlintos. Labai gaila, tačiau tos išvykos dažniausiai būna liūdinančios – prie automobilių prikabintos priekabėlės ne visada vienu kartu sutalpina visą poilsiautojų paliktą „turtą“. Miškininkai neretai gaišta laiką tvarkydami nelegalius sąvartynus ir šiukšlynus, kai tuo metu galėtų rūpintis gamtos turtais. Tačiau ne visiems atrodo, kad gamtą būtina saugoti“, – sakė Kėdainių miškų urėdijos urėdas Justinas Urbanavičius.
Aplinkosaugininkų teigimu, jiems taip pat neramu dėl miškų teršėjų ir labiausiai skaudu, kai gaunama pranešimų ne tik apie poilsiautojų paliktas „gėrybes“, bet specialiai į miškus atvežtas šiukšles.
„Tikrai apmaudu matyti tokį normaliam žmogui net nesuprantamą elgesį. Jei jau žmogus sukrauna atliekas ir veža jas iš namų, tai negi taip sunku nuvežti į legalų sąvartyną. Kėdainių rajone Zabieliškyje turime regioninį sąvartyną, į kurį galima drąsiai vežti visas atliekas. Tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai miškuose randame atvežtų ir senų padangų, ir statybinio laužo, ir net buitinių rakandų. Toks „turtas“ jau nėra atostogautojų palikimas, tai – sąmoningai atvežtos ir paliktos šiukšlės. Gana dažnai miško teršėjus pavyksta rasti ir nubausti. Tokiais atvejais teršėjai ne tik sumoka baudas, žalos gamtai išlaidas, bet dar ir turi sutvarkyti prišiukšlintą vietą. Tad mūsų patarimas gana paprastas – būkime sąmoningi ir atliekas vežkime ne į pamiškes, bet į legalų sąvartyną“, – sakė Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida.
Miškininkai ir aplinkosaugininkai primena, kad už miškų šiukšlinimą bei niokojimą yra numatyta gana griežta atsakomybė.


Miškininkai neretai gaišta laiką tvarkydami nelegalius sąvartynus ir šiukšlynus, kai tuo metu galėtų rūpintis gamtos turtais.


„Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas atskirais straipsniais numato solidžias baudas už miško teršimą. Tačiau mes niekada neskubame bausti žmonių, jei jie šiukšlina nepiktybiškai. Pirmiausia visada prasižengusiųjų laukia įspėjimas, o pakartojus nusižengimą jau tenka mokėti pinigus. Nebent prasižengimai yra sąmoningi ir padaryta didelė žala gamtai, tada jau tenka gerokai patuštinti pinigines“, – sakė Kėdainių miškų urėdijos apsaugos inžinierius Giedrius Skučas.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad užteršus mišką nedideliu kiekiu atliekų, teršėjų laukia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Didėjant teršalų kiekiui didėja ir baudų dydžiai. O didžiausia atsakomybė tenka tiems, kas miškus teršia pavojingomis atliekomis: aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 1 400 eurų iki 2 400 eurų. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu jau baudžiamas net iki 4 300 eurų bauda. Atsižvelgiant į pažeidimus, būna ir dar griežtesnė atsakomybė. O greta šių baudų dar pažeidėjų laukia ir žalos gamtai atlyginimas, kurio sumos tikrai būna įspūdingos.
„Tad prašome kraštiečių būti sąmoningais – nedarykite neapgalvotų ir lengvabūdiškų sprendimų. Mėgaukitės gamtos turtais ir tausokite juos žinodami, kad jais pasimėgauti dar norės ir jūsų vaikai bei anūkai“, – geranoriškai į kėdainiečius kreipėsi urėdas J. Urbanavičius.

Leave A Reply