Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre svečiavosi vienas geriausiai žinomų infektologų ne tik šalyje, bet ir užsienyje, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Alvydas Laiškonis. Jis medikams dar kartą priminė, kokios pavojingos ir klastingos infekcinės ligos, kurių viena yra gripas ir jį lydinti komplikacija – plaučių uždegimas, jau netrukus užgrius visu smarkumu. „Kiekvieną rudenį neišvengiamai ateina gripo epidemija, kuri šiuo sezonu yra pagrindinė problema. Todėl norint nesusirgti, nepatirti kartais net mirtimi pasibaigiančių komplikacijų, būtina skiepytis“, – pabrėžė jis. 

Kėdainių medikams paskaitą apie skiepų naudą skaitęs profesorius A. Laiškonis stebisi žemu besiskiepijančiųjų skaičiumi: „ Visuomenė, tiksliau, tamsioji jos dalis, įsivaizduojanti, kad galima apsieiti be jokių skiepų, grįžta į viduramžių laikus“.

Kėdainių medikams paskaitą apie skiepų naudą skaitęs profesorius A. Laiškonis stebisi žemu besiskiepijančiųjų skaičiumi: „ Visuomenė, tiksliau, tamsioji jos dalis, įsivaizduojanti, kad galima apsieiti be jokių skiepų, grįžta į viduramžių laikus“.

Profesorių A. Laiškonį itin neramina žemas besiskiepijančių nuo infekcinių ligų, tarp jų ir gripo, suaugusiųjų skaičius. Pagal šiuos rodiklius, mes tarp Europos šalių esame vieni paskutinių: Lietuvoje infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis kasmet suserga apie 400 tūkst. žmonių, tačiau skiepijasi tik apie 7 proc. lietuvių, o Vakaruose šis skaičius sudaro apie 70 proc. „Tai rodo, kad visuomenė, tiksliau tamsioji jos dalis, įsivaizduojanti, kad galima apsieiti be jokių skiepų, grįžta į viduramžių laikus. Girdime vien apie tariamus skiepų pavojus, o niekas nesiteikia informuoti apie jų būtinybę, naudą“, – sakė profesorius. Jis kritikos strėles dėl tokios situacijos pirmiausiai leido šeimos gydytojų pusėn. „Jie savo pacientus labai mažai aktyvuoja ir informuoja dėl skiepų naudos. Tenka išgirsti, esą jie neturintys tam laiko, be to, už vakcinacijos reklamavimą jiems nėra mokama. Antras dalykas, visuomenė iki šiol nėra pasiruošusi priimti skiepų, suvokti jų naudos, kadangi vyksta didelė antivakcininė kampanija“ , – sakė A. Laiškonis. Vis dėlto jis pasidžiaugė, kad šiam antiskiepų vajui bene atspariausi yra Lietuvos senjorai. „Lietuvoje vakcinacija vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą nuo pneumonijos sumažino daugiau nei 80 procentų, todėl senjorai skiepijasi labai aktyviai. Tačiau visa likusi populiacija skiepijasi tikrai blogai“, – tyrimo rezultatus pristatė profesorius.

Užklumpa sunkios komplikacijos
A. Laiškonį labiausiai neramina, kad žmonės nesiskiepija ne tik nuo gripo, bet ir kitų infekcinių ligų. Pasak jo, tokios visuotinio skiepų ignoravimo pasekmės jau artimiausiu metu gali duoti skaudžių pasekmių, o ypač – vaikams. „Jei vaikai vaikystėje nėra skiepyti, didelė tikimybė, kad sulaukę paauglystės jie visas infekcines ligas persirgs daug sunkiau, gali pasireikšti daugiau ir sunkesnių komplikacijų. Susidarė toks įvaizdis, kad infekcinių ligų sukėlėjų apskritai nebeliko – tai kam skiepyti? O tokio trumparegiškumo rezultatas – silpnėjantis kolektyvinis imunitetas. Greitai pamatysime vis daugiau vaikiškomis ligomis sergančių suaugusiųjų, pavyzdžiui, jei suaugęs žmogus vaikystėje nepersirgo tymais, o infekcija jį, nepasiskiepijusį, užklupo brandžiame amžiuje, didelė tikimybė, kad jam išsivystys silpnaprotystė “, – sakė infektologas.
Profesorius sutiko, kad vakcinos gali turėti pašalinį poveikį, tačiau šiuolaikinės medicinos pasiekimai visiškai užtikrina vakcinų saugumą. „Be abejo, yra žmonių, kurie jautrūs pašalinėms dalims – įvairioms vakcinoje esančioms medžiagoms. Tačiau šiuo metu Lietuvoje vakcinacijos komplikacijų mes užregistruojame vis mažiau – iš šimtų tūkstančių pasiskiepijusiųjų registruojama apie 20 komplikacijų“, – skaičius pristatė profesorius. Todėl jis patarė kiekvienam rimtai susimąstyti apie savo ir vaikų sveikatą ir pasiskiepyti nuo plaučių uždegimo, erkių, tymų, kokliušo, žinoma, nepamiršti ir artėjančios gripo epidemijos.

Profesoriaus paskaitos įdėmiai klausėsi Kėdainių PSPC medikai, kurie bene pirmieji stoja į kovą su pavojingų infekcijų plitimu tarp gyventojų.

Profesoriaus paskaitos įdėmiai klausėsi Kėdainių PSPC medikai, kurie bene pirmieji stoja į kovą su pavojingų infekcijų plitimu tarp gyventojų.

Komplikacijos – kelias į Anapilį?
A. Laiškonis akcentavo, kad pirmoji gripo komplikacija yra plaučių uždegimas. „O plaučių uždegimas, ypač vyresniame amžiuje ir dar sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, cukraligė, vėžiu – yra paskutinis varpas, kviečiantis Anapilio link. Todėl mes norime mokyti ir gydytojams akcentuoti, kad, šalia gripo skiepo, būtina skiepyti ir nuo plaučių uždegimo. Tik tuomet galime išvengti ir pačios baisiausios komplikacijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad daugelyje pasaulio šalių jau nuo seno skiepijama iš karto abiejomis vakcinomis.
Pats profesorius prisipažino nuo šiųmetinės gripo infekcijos jau pasiskiepijęs. „Daugiausiai serga tie, kurie niekada nesiskiepijo nuo gripo, būtent – vaikai ir paaugliai. Vyresni žmonės, prieš tai jau turėję skiepų nuo gripo ir turintys šiokį tokį imunitetą, serga daug rečiau“, – sakė A. Laiškonis. Pasak jo, šiuo metu skiepytis nuo gripo yra pats palankiausias metas, tačiau dėl ydingos sveikatos sistemos to padaryti pačiu palankiausiu metu daugeliui pacientų nėra galimybių. „Sveikatos ministerija informavo, kad vakcina nuo gripo infekcijos gydymo įstaigose atsiras tik lapkričio mėnesį. Privačiose medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose pasiskiepyti jau galima. Vis dėlto tikimės, kad vakcina valstybinius sveikatos priežiūros centrus pasieks kiek galima greičiau“, – išreiškė viltį Kėdainiuose viešėjęs profesorius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.