Praėjusį savaitgalį Kėdainiai šėlo. Įvairiose vietose buvo švenčiamas Kėdainių 645-asis gimtadienis, kuriame pramogų netrūko nei mažiems, nei dideliems, o visus kraštiečius sveikino ne tik šalies savivaldybės, bet ir partneriai iš užsienio.

Penktadienio vakare miesto šventė „Lietuvos vidury“ startavo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje, kur visi susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę pasiklausyti Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“, kuri simbolizavo krikščionybės pergalę prieš pagonybę.

Iš karto po iškilmingo šventės atidarymo prasidėjo meninė akcija „Žemaičių ir Kėdainių krikštas“. Jos metu iš Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus Nevėžio upės link buvo nešami didžiuliai, 40 metrų, pagoniški marškiniai, kurie buvo pririšti prie tilto ir nuleisti į vandenį.

Kėdainių miesto šventės renginiuose lankėsi rajono meras Saulius Grinkevičius kartu su žmona Aldona.

Antroji miesto gimtadienio diena kėdainiečius ir miesto svečius kvietė stebėti, klausytis, šypsotis, įsilieti ir pajusti bendrystės džiaugsmą. Miestas – tai mes, jame gyvenantys, dirbantys, kuriantys ir drauge istorinę Kėdainių sukaktį švenčiantys žmonės.

Geros nuotaikos užtaisas

Tad praėjusį šeštadienį Kėdainių miesto gatvės, aikštės, parkai ir sporto aikštynai vėl buvo pilni šurmulio. Nuo rytmečio Senosios Rinkos aikštėje, Č. Milošo, Kranto gatvėse vyko tautodailininkų, amatininkų ir ūkininkų mugė, o skvere Didžiojoje gatvėje įsikūrė Blusų turgus. Įdienojus mugėje sunku buvo rasti laisvą kampelį – prekybininkų palapines apgulė natūralaus maisto, įvairių gaminių, augalų sodinukų pirkėjai. Be abejo, tradicinė miesto šventės mugė atliko ir kitą misiją – čia buvo galima sutikti seniai matytus pažįstamus, pasigėrėti vieni kitų paaugusiais vaikučiais, pasidalinti naujienomis.

„Miesto šventė mums labai patinka, lankomės joje kasmet. Šiandien žadame apsilankyti visur, kiek tik leis galimybės: mums įdomu ir koncertai, ir prekybininkų mugė, ir literatūrinis-muzikinis renginys bibliotekos kiemelyje“, – vardino kėdainietė Genė Dambrauskienė su anūke Ugne.

Previous Image
Next Image

Nuo ryto senamiesčio erdves užpildė ne tik mugės šurmulys, bet ir muzikos garsai. Didžiojoje gatvėje ir viešosios įstaigos „Laiptai į viltį“ kiemelyje įsikūrė „Geros nuotaikos kiemas“, kuriame buvo galima ne tik įsigyti saviugdai skirtų knygų, pasidaryti chna ir natūralių žolelių plaunamą tatuiruotę, bet ir prisijungti prie gerą nuotaiką spinduliuojančių klaipėdiečių studijos „Grock“ vadovo Lino Švirino bei jo sūnaus Jodvilo. Šie muzikantai į Kėdainius atvežė „Afrobūgnų rato“ ir „Geros nuotaikos orkestro“ idėją, prie kurios pirmieji prisijungė Šviesiosios gimnazijos moksleiviai – jie mokėsi mušti šiais būgnais ir patirti muzikavimo džiaugsmą. „Prisijungti gali kiekvienas, kiekvienas yra tinkamas! Muzikavimas būgnais – tai bendrystės išraiška, o ne siekis nustebinti meistriškumu ar kokiu nors kūriniu. Grojama bendrystėje, o šį muzikavimo būdą galima lyginti su lietuviškomis sutartinėmis, kurios yra tam tikras ritualas, sutarimo forma“, – pasakojo svečias iš Klaipėdos L. Švirinas.

„Geros nuotaikos kieme“ buvo priimamos knygos pirmajai Kėdainiuose gatvės bibliotekėlei, kurios iniciatoriai – Kėdainių kultūros centras ir teatro studija „Polėkis“. Štai ką apie šią bibliotekėlę pasakojo studijos vadovė Genovaitė Šaučiūnienė:

„Idėja paprasta – tegu žmonės dalinasi, atranda bendrumo, atsakomybės jausmus. Ant bib­liotekėlės yra užrašas: skaitykime, dalinkimės. Gatvės bibliotekėlės populiarios kitose šalyse, seniai apie tai galvojau, tiesiog vis pritrūkdavo laiko šiai idėjai įgyvendinti. Tačiau miesto gimtadienio proga nusprendžiau, kad laikas pradėti, o idėją plėtosime – teiksime projektą skaitymo skatinimui ir mieste pastatysime daugiau gatvės bibliotekėlių. Norėčiau, kad jos atsirastų prie Kultūros centro, Knypavos aikštėje, Ramybės skvere, miesto parke.
Pirmąją gatvės bibliotekėlę šventinį rytmetį knygomis pripildė Šviesiosios gimnazijos moksleiviai, o ji įkurdinta Gegučių parke. Na, o viziją, kaip turi atrodyti gatvės bibliotekėlė, įgyvendino Kėdainių kultūros centro darbininkas Edmundas Kubaitis, sumeistravęs stilizuotą lentyną – namelį ant stovo.
„Tai – pirmoji lauko biblioteka, kurioje bet kuriuo paros metu skaitytojai galės pasiimti jiems patinkančią knygą bei palikti perskaitytas knygas kitiems skaitytojams. Planuoju pati šią biblioteką papildyti naujomis knygomis ir vėliau“, – teigė Kėdainių rajono rajono vicemerė Olga Urbonienė.

Sveikino su griausmu

Muzika liejosi ir miesto aikštėse. Didžiosios Rinkos, Knypavos aikštėse koncertavo pučiamųjų instrumentų orkestrai. Šiltai žiūrovų sutiktas atgimęs ir pirmą kartą viešose miesto erdvėse koncertavęs Kėdainių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, kuriam dabar vadovauja Dalius Sasnauskas. „Maloniai nustebino šis pasirodymas, smagu, kad orkestras vėl suburtas. Mes net nufilmavome telefonu ir išsiuntėme dukrai pasižiūrėti – kai ji mokėsi Kėdainių muzikos mokykloje, taip pat grojo pučiamųjų orkestre, kuriam iki šiol jaučia sentimentus…“ – šypsojosi pirmoje žiūrovų eilėje koncerto klausęsi kėdainiečiai.

O ant šventinės scenos vienas kitą keitė ne tik mūsų krašto, bet ir Kėdainių miesto užsienio partnerių meno kolektyvai. Geros nuotaikos užtaisą toliau sprogdino Kėdainių džiazo orkestras, jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras iš Lenkijos, Estijos Kohtla Jarvės miesto jaunosios šokėjos. Beje, estų delegacija rytą dalyvavo vienoje iš pažintinių ekskursijų po Kėdainių senamiestį, Penktadienio vakare miesto šventė „Lietuvos vidury“ startavo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje, kur visi susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę pasiklausyti Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“, kuri simbolizavo krikščionybės pergalę prieš pagonybę.

Iš karto po iškilmingo šventės atidarymo prasidėjo meninė akcija „Žemaičių ir Kėdainių krikštas“. Jos metu iš Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus Nevėžio upės link buvo nešami didžiuliai, 40 metrų, pagoniški marškiniai, kurie buvo pririšti prie tilto ir nuleisti į vandenį.

Antroji miesto gimtadienio diena kėdainiečius ir miesto svečius kvietė stebėti, klausytis, šypsotis, įsilieti ir pajusti bendrystės džiaugsmą. Miestas – tai mes, jame gyvenantys, dirbantys, kuriantys ir drauge istorinę Kėdainių sukaktį švenčiantys žmonės.

Bendrystė – tai ir saugumas

Nuo ryto veiksmas užvirė ir Knypavos Rinkos aikštėje: čia savo veiklą pristatė Lietuvos kariuomenė ir policija, grojo Karinių oro pajėgų orkestras. Vaikus ir suaugusiuosius ypač domino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų ginkluotė ir amunicija, berniukai ir vyrai noriai „matavosi“ ginklus, apžiūrinėjo gatvėje stovintį šarvuotį. O merginos noriai fotografavosi ant čia pat demonstruotų tarnybinių policijos motociklų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnai supažindino su savo darbo priemonėmis, transportu, kvietė dalyvauti žaidime – atsakyti į klausimus ir laimėti prizų.

„Norime supažindinti kėdainiečius su policijos veikla, atsakyti į jiems rūpinčius klausimus, paaiškinti, kas yra saugi aplinka ir saugi kaimynystė, kad kuo daugiau žmonių pritrauktume į saugios aplinkos kūrimą. Miesto šventė – tinkama terpė atkreipti dėmesį į tai, kad mes visi kartu – policija, visuomenė, savivalda – galime sukurti saugesnę aplinką“, – sakė bendruomenės pareigūnė Aušra Pupkutė.

Na, o kaimynystėje, prie savo pastato J. Basanavičiaus gatvėje, savo darbo priemonių bei aprangos parodą, informacinį stendą parengė ir miesto ugniagesiai.

Įspūdingas projektas suvienijo Radvilų miestus

Šventiniai 645-ojo miesto gimtadienio renginiai vyko ir kitose neatsiejamose nuo Kėdainių miesto istorijos erdvėse. Vena tokių – evangelikų reformatų bažnyčia. Senosios, viduramžiškosios kultūros mėgėjai rinkosi pakeliauti senosios muzikos keliais. Čia skambėjo XVI–XVII a. Vokietijos, Prūsijos, ir Mažosios Lietuvos reformatų bažnyčių giesmės. Koncertavo senosios muzikos atlikėjai iš Vokietijos, Austrijos, Italijos bei Lietuvos.
Iš karto po to šventovėje susirinkę žiūrovai gėrėjosi viduramžių šokių grupės „Saltus Glasii“ ir muzikos grupės „Ambera“ koncertiniu pasirodymu.

Vėliau vyko įspūdingas jungtinis kėdainiečių bei biržiečių projektas „Radviliada Caiodunensis“, atskleidęs šių dienų projekciją į kunigaikščius Radvilas. Abiejų miestų, kuriuos valdė kunigaikščiai Radvilos, jaunuoliai susivienijo bendram miesto gimtadieniui skirtam koncertui. Jame pasirodė Kėdainių muzikos mokyklos styginių orkestro, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos senojo šokio studijos, Kėdainių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studijos „Polėkis“ nariai bei Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos auklėtiniai. Taip pat susirinkusieji išvydo Radvilas, kurie skaitė ištraukas iš lietuvių herojinio epo – Jono Radvano „Radviliada“. Jame aprašoma Biržų-Dubingių šakos pradininko Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė. Šis projektas, kurio pagrindinis sumanytojas ir vadovas yra Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, buvo jau ne pirmus metus vykstančio kultūros istorijos „Radviliada“dalis.

Pristatė jaunimo kūrybinės laisvės parką

Šeštadienį, antrąją miesto gimtadienio dieną, Gegučių parkas buvo kaip niekad gyvas nuo jaunatviško šurmulio. Atnaujintas parkas vienai dienai tapo Jaunimo kūrybinės laisvės parku: muzikos, šokių ir dainų, aktyvių pramogų, teatralizuotų prisistatymų, meninių instaliacijų, improvizacijų vieta.

Tos dienos popietę čia rinkosi aktyvus krašto jaunimas iš septynių rajono ugdymo įstaigų bei nevyriausybinių jaunimo organizacijų. Mokyklos kūrė menines instaliacijas laiko tema, o nevyriausybinės organizacijos pristatė savo organizaciją, kvietė prisijungti prie jų gretų.

„Mūsų, kaip jaunos organizacijos, tai yra pirmasis viešas išėjimas, kuriame mes turime galimybę parodyti, kas mes esame, ką mes veikiame. Žinoma, pamatyti ir kitas organizacijas, kurios vienija aktyvų Kėdainių ir Lietuvos jaunimą“, – pasakojo Renata Šimanauskienė, vos prieš kelis mėnesius įsikūrusios savanorių asociacijos „Spindulys“ pirmininkės pavaduotoja.

„Turi jaunimas norėti švęsti Kėdainių miesto šventę, nuoširdžiai, iš savęs tą daryti, miestui kažką dovanoti, – sakė viena renginio organizatorių, Kėdainių kultūros centro režisierė Asta Bartkuvienė. – Taigi, labai norėjome į miesto šventinius renginius įtraukti kūrybingą jaunimą. Šis Gegučių parkas bent vienai dienai tapo jaunimo kūrybinės laisvės, saviraiškos parku. Džiugu, kad pirmas blynas tikrai neprisvilo, nes matome tiek daug čia susirinkusių tiek daug jaunų žmonių.“

Arena vos sutalpino žiūrovus

Galiausiai miesto šventės renginius vainikavo įspūdingas kėdainiečio Manto Jankavičiaus pasirodymas. Jis, įsikūnijęs į garsųjį, legenda tapusį dainininką Fredą Mercury surengė „Queen Show“. Pasižiūrėti koncerto susirinko pilna Kėdainių arena, į kurią sugužėjo visi, neabejingi kultinės grupės „Queen“ muzikai bei mylintys atlikėją iš Kėdainių.

„Kėdainiai! Man labai gera čia būti ir atvežti vieną garsiausių grupių pasaulyje, vienas garsiausių dainų, kurias visi kartu dainuosime. Kurkime šventę kartu!“, – nuo scenos susirinkusiuosius pasveikino populiarusis atlikėjas. „Barcelona“ arba „Bohemian Rhapsody“ – tai tik keletas garsių kūrinių, skambėjusių scenoje.
„Nuostabus koncertas, geras pasirodymas“, – po koncerto įspūdžiais dalinosi kraštiečiai.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.