Miesto centre niekam netrukdo, o jo pakraštyje imtų kenkti?

3

Devyniems pamainos vyrams – vienas dušas. O juk iš gaisrų jie grįžta ne tik išprakaitavę, bet ir suodini, paišini, purvini.

Šiuolaikiškas gelbėtojų automobilis į garažą patenka ir iš jo išvažiuoja įvažiuoja tik slenkstyje specialiai jam išpjautomis vėžėmis – kitaip netelpa.

Šiuolaikiškas gelbėtojų automobilis į garažą patenka ir iš jo išvažiuoja įvažiuoja tik slenkstyje specialiai jam išpjautomis vėžėmis – kitaip netelpa.

Šiuolaikiškas gelbėtojų automobilis į garažą patenka ir iš jo išvažiuoja tik slenkstyje specialiai išpjautomis vėžėmis – kitaip netelpa.
Mokomieji užsiėmimai rengiami patalpose, kurios žiemą nė kiek nešildomos.
Tokiomis sąlygomis dirba Kėdainių priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai. Vyrai nesiskundžia, tačiau jų vadams vis tiek neramu: juk pažeidžiami elementarūs šio specifinio darbo reikalavimai.

Gaištamos brangios minutės
Vienas tų reikalavimų – nuskambėjus aliarmo signalui, per kelias sekundes sušokti į garaže laukiantį specialia įranga aprūpintą gelbėtojų automobilį. Kėdainiuose to padaryti neįmanoma, nes stinga vietos plačiau praverti to automobilio duris.
,,Iš pradžių į tą automobilį pro vos pravertas kabinos duris įsispraudžia vairuotojas, tada, nusitaikius į slenkstyje specialiai išpjautas vėžes, atsargiai išvažiuojama į kiemą, ir tik tada pagaliau gali sulipti ekipažas.
Momentais, kai svarbi kiekviena sekundė, toks lėtas tempas gali kainuoti labai brangiai“, – neslepia Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius.
Vyriausybė, matyt, ne be reikalo patvirtino normatyvą, pagal kurį į visuose šalies miestuose kilusius gaisrus gelbėtojai privalo atvykti ne vėliau kaip per aštuonias minutes.
O Kėdainiuose apie 2–3 minutes tenka gaišti, kol išropojama iš garažo.

Šiuo metu priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsikūrusi pačiame miesto centre ir ja niekas nesiskundžia. Naują būstinę gelbėtojai norėtų pasistatyti tuščiame kampe prie J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankirtos. Tačiau savivaldybė baiminasi, kad tokia kaimynyste gali būti nepatenkinti gyventojai.

Šiuo metu priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsikūrusi pačiame miesto centre ir ja niekas nesiskundžia.

Statyta dar tarpukariu
Kodėl Kėdainiuose tokia padėtis susidarė? Atsakymas paprastas: rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsikūrusi tam nepritaikytose patalpose.
,,Didžioji šio pastato dalis statyta dar tarpukariu – tada jame buvo įsikūrusi autobusų stotis.
Sovietmečiu, pastatą perdavus ugniagesiams, jis buvo rekonstruotas – iš pradžių ,,prilipdytas“ vienas, po to kitas priestatėlis.
Po karo jau praėjo 70 metų. Ugniagesiai per tą laiką tapo ir gelbėtojais, technika pasikeitė nepalyginamai, o būstinė liko kone tokia pati.

Neveiklumui randama pateisinimų
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadai kėdainiečių situaciją supranta ir žada ieškoti galimybių ją gerinti.
Pajudėjimui iš ,,mirties taško“ pirmiausia reiktų rasti naujai priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos būstinei tinkamą vietą.
Gelbėtojų žvilgsnis krypsta į tuščią kampą J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankirtoje, Cinkiškių link. Toje vietoje bene prieš 20 metų įrengtos svarbiausios požeminės komunikacijos, tačiau ji tebėra tuščia.
Be to, šioje vietoje į gelbėtojų būstinę būtų galima įrengti net du patogius įvažiavimus – ir iš Respublikos, ir iš J. Basanavičiaus gatvių. Tai irgi svarbu taupant laiką.

Naują būstinę gelbėtojai norėtų pasistatyti tuščiame kampe prie J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankirtos. Tačiau savivaldybė baiminasi, kad tokia kaimynyste gali būti nepatenkinti gyventojai.

Naują būstinę gelbėtojai norėtų pasistatyti tuščiame kampe prie J. Basanavičiaus ir Respublikos gatvių sankirtos. Tačiau savivaldybė baiminasi, kad tokia kaimynyste gali būti nepatenkinti gyventojai.

Tačiau savivaldybė dėl šio sklypo skyrimo priešgaisrinei tarnybai abejoja – esą gali būti nepatenkinti netoliese esančio daugiabučio gyventojai.
Savivaldybė siūlo sklypą toliau nuo miesto, prie vakarinio aplinkkelio žiedo. O tai jau netenkina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos – ir dėl to, kad ilgėtų reagavimo į iškvietimus mieste laikas, ir dėl to, kad projektas brangtų, nes tektų tiesti požemines komunikacijų trasas.
,,Dabar esame pačiame miesto centre ir neteko girdėti, kad kas nors mumis skųstųsi.
O jei išsikeltume į miesto pakraštį, imtume kažkam kenkti?“ – gūžtelėjo pečiais V. Stogevičius.
Priešgaisrinei tarnybai būtų įdomu išgirsti pačių kaimynų – tiek esamų, tiek galbūt būsimų – nuomonę.
,,Kėdainių mugė“ pasiryžusi šiam reikalui tarpininkauti – rašykite, skambinkite, mes Jūsų nuomones viešinsime.

Nejaugi nėra išeities?
Respublikinė valdžia leisti valstybės pinigus Kėdainiuose taip pat nesiveržia – lėšų, kaip žinia, stinga ir kitiems rajonams, tad kol kas tiesiog nukertama: ,,Iš pradžių nutarkite dėl sklypo.“
Negi ši situacija – tikrai be išeities? Negi jos negalime jei ne išspręsti, tai bent pajudinti ,,iš mirties taško“?
,,Tikiuosi, kad rajono savivaldybės Taryba mums palankų sklypą visgi skirs“, – sakė V. Stogevičius.

3 komentarai

  1. Nu be zodziu ! Vienam daugiabuciui trukdys ! Visam centrui netrukdo,o sitam trukdys. Cirkas .

  2. Manau, kad cia suo pakastas kiek kitur: gaisrininkams, ko gero, norima ikisti (zinoma, uz pinigus) toliau esanciu pamatu griuvesius, kuriuos kazkada nusipirko „Vikonda“, o dabar, matyt, nezino, ka su jais veikti…

Leave A Reply