Socialinio darbuotojo profesija mums dažniausiai siejasi su socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga vaikai. Ne mažiau svarbų, tik mažiau viešinamą darbą atlieka globos ir sveikatos priežiūros įstaigose su suaugusiais žmonėmis dirbantys socialiniai darbuotojai. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus socialinė darbuotoja Aušra Glinskaitė–Pupkevičienė yra viena iš tų tyliai dirbančių moterų, kurios kandidatūra šį rugsėjį buvo pasiūlyta Geriausio socialinio darbuotojo nominacijai.

Šį rudenį, minint Socialinių darbuotojų dieną, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius socialinei darbuotojai Aušrai Glinskaitei–Pupkevičienei (dešinėje) įteikė padėką.

Šį rudenį, minint Socialinių darbuotojų dieną, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius socialinei darbuotojai Aušrai Glinskaitei–Pupkevičienei (dešinėje) įteikė padėką.

Pirmieji žodžiai – „Padėkite…“
„Mano darbas neapsiriboja vien pagalba psichikos ligomis sergantiems žmonėms. Dirbu su įvairaus amžiaus žmonėmis, turinčiais priklausomybių: tai ir alkoholis, narkotikai, kompiuteriai, įvairios kitos priklausomybės. Dabar jų yra labai įvairių. Tai dažniausiai pasimetę, sutrikusios būsenos, turintys emocinių, socialinių problemų žmonės“, – sako A. Glinskaitė-Pupkevičienė.
Į 1-uoju numeriu pažymėtą Psichikos sveikatos skyriaus socialinių darbuotojų kabinetą, kuriame pagalba teikiama ir anonimiškai, pacientus nukreipia gydytojai, o kartais jie į kabinetą ateina pirmiau nei pas gydytoją, nes tiesiog nežino, kur kreiptis ir ką daryti. „Padėkite, nežinau, ką daryti, kur eiti…“ – dažnai tokie pirmieji duris pravėrusio žmogaus žodžiai.
Kabinete taip pat lankosi nusikaltimus įvykdę žmonės, kuriuos gydytis įpareigoja teismas. Juos nukreipia

Probacijos tarnyba.
Socialinės darbuotojos padeda spręsti būsto, darbo ir kitas socialines problemas, sutvarkyti reikalingus dokumentus socialinėms pašalpoms, neįgalumo nustatymui. Didelę darbo dalį sudaro individualūs pokalbiai.
Kartais tenka savo klientus palydėti pas kitus gydytojus ir valdininkus, nes jiems patiems nedrąsu ar nepavyksta susitvarkyti reikalingų dokumentų. Didelę įtaką tam turi neigiamas visuomenės požiūris į psichikos ligomis sergančius, o ypač į priklausomybių turinčius žmones. „Kadangi žmogus nėra toks, kokį mes jį norime matyti, neatitinka „normalaus“ žmogaus įsivaizdavimo, jis iš karto nurašomas kaip alkoholikas, narkomanas, psichikos ligonis. Bet juk jis žmogus, tik kitoks nei mes. Kai ateinu kartu su juo, valdininkai žiūri kitaip, ir žmogus sėkmingai užsiregistruoja darbo biržoje, susitvarko dokumentus“, – pasakoja pašnekovė.
Registruotis darbo biržoje reikia todėl, kad žmogus būtų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Neužsiregistravus įsisuka užburtas ratas – žmogus negauna paslaugų, nesigydo, prastėja jo sveikata, tuomet atsitiesti tampa dar sunkiau.

Narkotikų vartotojams – specialios programos
Dažnai sakoma, kad žmogus pats pasirinko tokį kelią ir pats yra kaltas, tačiau ne taip paprasta iš liūno išbristi, reikalinga pagalba. Gal ne tuo keliu pasukusį žmogų iš karto ar po nesėkmingų bandymų padėti atstūmė artimieji, o gal artimųjų iš viso nėra. „Šiems žmonėms reikalinga pagalba, išklausymas, pozityvus požiūris. Tai jie ir gauna iš mūsų su kolege. Norint nustoti vartoti alkoholį ar narkotikus, reikia komandinio specialistų darbo“, – pasakoja A. Glinskaitė-Pupkevičienė. – O atkristi galima bet kada, tad reikia labai daug valios pastangų, palaikymo, labai svarbi aplinka.“
Viena iš pagalbos formų vartojantiems švirkščiamus narkotikus – pakaitinio palaikomojo gydymo metadonu programa, vykdoma Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre. Programoje dalyvaujantis žmogus gauna gydymą ir nebevartoja narkotikų, yra darbingas. „Beveik visi metadono programos dalyviai yra dirbantys, išskyrus tuos, kurie negali dirbti dėl gretutinių susirgimų“, – sakė pašnekovė.
Švirkščiamų narkotikų vartotojams taip pat teikiamos „žemo slenksčio“ paslaugos: keičiami švirkštai, dalinami tvarsčiai, prezervatyvai – taip siekiama mažinti rizikingą elgesį, susijusį su infekcinių ligų plitimu. Paslaugos teikiamos tiek anoniminiame kabinete, tiek šių žmonių susibūrimo vietose, nakvynės namuose.
Anoniminiame kabinete taip pat galima nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV. Anoniminio ir socialinių darbuotojų kabineto telefono numeris: 8 347 50645.
„Pradžia buvo sunki – nors poreikis buvo, bet susirasti ir prisikalbinti tuos žmones ateiti buvo nelengva. Sunku įgyti šių žmonių pasitikėjimą, nes jie per savo gyvenimą būna patyrę daug nusivylimų ir dažnai nepasitiki kitais“, – pirmuosius programų vykdymo metus prisimena pašnekovė.
Socialinei darbuotojai nuolat tenka susidurti ir su išgalvotais pasiteisinimais, tačiau pradėję ja pasitikėti priklausomybių turintys pacientai meluoti liaunasi. „Agresyvių lankytojų pasitaiko labai retai, paprastai laikomės taisyklės neprovokuoti, kalbamės ramiai, mokame susitarti. Tai labai individualu“, – sako A. Glinskaitė–Pupkevičienė.

Daugiau bendraukime šeimose
Socialinė darbuotoja taip pat pastebi, kad rajone daugėja nuo narkotikų priklausomų žmonių, keičiasi narkotikų vartojimo pobūdis – plinta įvairūs sintetiniai narkotikai, tarp vaikų – „žolė“.
Kitas dažnas reiškinys – priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.
„Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio, artimiausios aplinkos. Kita problema – tėvai mažai skiria dėmesio vaikams, savo nebuvimą ir nebendravimą kompensuoja pinigais, daiktais. Žinoma, dabar toks amžius, kad be kompiuterio neišsiversi, bet reikia riboti prie jo praleidžiamą laiką“, – mano pašnekovė.
Jeigu matote, kad vaikas pasikeitė, užsidarė, ėmė kitaip elgtis, nesusikalbate su juo, galima įtarti priklausomybę. Žinoma, tai gali būti tik viena iš vaiko elgesio pasikeitimo priežasčių. Norint jas išsiaiškinti, reikia bendrauti su vaiku. Socialinė darbuotoja pataria tėvams daugiau kalbėtis ir tarpusavyje, nes šeimose bendravimo labai trūksta.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.