Prieš metus Kėdainiai visai Lietuvai pateikė staigmeną, tiesiogiai išrinkę ne Darbo partijai priklausiusį merą – verslininką Saulių Grinkevičių, kuris pripažįsta, jog 2015 metai jam buvo ganėtinai įdomūs.

Vienu iš svarbiausių per vienerius metus nuveiktų darbų meras S. Grinkevičius įvardija bibliotekų tinklo optimizavimo sustabdymą, taip pat naujai atidarytas dvi bibliotekas – Ąžuolaičiuose ir Keleriškiuose.

Vienu iš svarbiausių per vienerius metus nuveiktų darbų meras S. Grinkevičius įvardija bibliotekų tinklo optimizavimo sustabdymą, taip pat naujai atidarytas dvi bibliotekas – Ąžuolaičiuose ir Keleriškiuose.

UAB „Daumantai LT“ vadovui tam tikru iššūkiu tapo ir miesto mero postas po 24 metų vadovavimo verslo įmonei, ir žingsnis iš ilgametės opozicijos Kėdainių savivaldybės taryboje į itin aktyvios politinės veiklos sūkurį.
Tad kaip pirmuosius metus vadovaujant miestui vertina Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius.

Prabėgo pirmieji Jūsų kadencijos metai. Ar taip įsivaizdavote mero darbą?
Turbūt kiekvienas žmogus pradėdamas naują darbą iš pradžių jį įsivaizduoja vienaip, o realiai gyvenime viskas būna kitaip. Prisipažinsiu, kad mero darbą įsivaizdavau šiek tiek kitaip, tačiau tikrai juo nenusivyliau, bet džiaugiuosi, kad įgijau geros, vertingos patirties.
Man buvo nesunku persiorientuoti ir įprasti prie mero pareigų, nes 24 metus vadovavau didelei įmonei. Tad panaši vadybinė patirtis pravertė vadovaujant rajonui. Žinoma, mero darbe yra tam tikrų specifinių dalykų, kitokių nei versle, tačiau vadovo darbo principai panašūs.

Kaip sekėsi suburti komandą?
Kalbant apie artimiausią komandą – mero pavaduotoją, savivaldybės administracijos direktorių ir jo pavaduotoją, patarėjas ir padėjėją, per vienerius metus laiko atradome bendrą kalbą, supratome, kaip reikia dirbti kartu.
Taip pat džiaugiuosi, kad dauguma savivaldybės administracijos skyrių vedėjų ir specialistų yra kompetentingi, sąžiningi, darbštūs, todėl nekyla problemų bendraujant ir dirbant kartu. Džiaugiuosi, kad suprantame vienas kitą iš pusės žodžio.
Mano nuomone, viskas per tuos vienerius metus sustojo į savo vietas.
Pakeitimų komandoje tikrai nenusimato. Vieneri metai – trumpas laikotarpis, nes prieš akis dar mažiausiai treji kadencijos metai. Tad mūsų laukia daug darbų ir iššūkių. Tikiu, kad kartu sukaupta vienerių metų bendro darbo patirtis duos geresnių rezultatų ir kartu lengviau seksis įveikti būsimus iššūkius.

Kokie nuveikti darbai Jus džiugina?
Labiausiai džiugina tie praėjusių metų sprendimai, dėl kurių susitikimuose su kėdainiečiais susilaukta daugiausia žmonių palaikymo ir padėkų: išsaugotos kaimų bibliotekėlės, sutemose iš tolo šviečiančios miestelių ir kaimų gatvės, po pamokų atvertos mokyklų sporto salės, Kėdainių arenoje krepšinio kovas nemokamai stebintys kaimų mokinukai.
Ką padarėme nauja – tai stengėmės kalbėtis ir būti atviri su žmonėmis, kad ir miestiečiai, ir kaimų gyventojai jaustų, jog mes norime žinoti jų nuomonę, į ją įsiklausome, ir kad žmonės labiau pasijustų esantys šeimininkai, o ne valdžios sprendimų įkaitai.
Džiaugiuosi, kad pakankamai atvirai pradėjome kalbėtis su kėdainiečiais, su kuriais kartu aptarėme svarbius projektus. Mėgstu kalbėtis, bendrauti, išklausyti. Būna smagu, jog žmonės patys ateina ne tik išsakyti savo problemas, bet ir pasiūlyti savo idėjų, pasidalinti mintimis. Tai rajono vadovams leidžia lengviau teikti siūlymus Tarybai, priimti gyventojams naudingus sprendimus. Svarbu, kad kėdainiečiai pajustų, jog jų nuomonė mums yra svarbi.

Kolegos merai iš kitų miestų stebisi: daug kur bibliotekos taupant lėšas uždarinėjamos, o Kėdainiuose – atidaromos. Padidintas gatvių apšviestumas. Kaip tam radote papildomų lėšų?
Manau, jog tai ne pinigų, tai pirmiausia požiūrio klausimas: ko reikia žmonėms ir ar tai svarbu. Visada kritikavau ankstesniąją rajono valdžią dėl gatvių apšvietimo – Kėdainiai buvo tamsus miestas. Kai 30 proc. pailginome gatvių apšvietimo laiką mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse, išsyk pajutome, kad pasielgėme teisingai – žmonės pradėjo dėkoti. Ir pačiam važiuojant žiemą buvo smagu regėti 21 val. iš tolo švytinčius kaimelius, kurie seniau „užgesdavo“ vos sutemus. Tas pat ir su bibliotekomis: ne paslaptis, jog optimizavimas pas mus dažniausiai reiškia įstaigų uždarymą. Ankstesnioji rajono valdžia buvo numačiusi likviduoti iš viso šešių kaimų bibliotekas ir dvi jau buvo spėta uždaryti. Subūrėme darbo grupę ir nutarėme ne tik neuždaryti tų likusių šešių bibliotekų, bet ir šiemet atidarėme dvi vietoje tų uždarytųjų.
Vėlgi buvo džiugu, kai susitikimuose žmonės dėkojo. Juk mažuose kaimeliuose, uždarius mokyklas, bibliotekos lieka paskutiniais kultūros židinėliais – jos tampa kaimo traukos centrais: yra prieiga prie interneto, vaikai ir jaunimas skatinami skaityti, vyresni žmonės gali išmokti internetu sumokėti mokesčius. Ūkiškai pasižiūrėjus, pinigų tokiems poreikiams visada galima rasti. Juo labiau, kad praėję metai Kėdainių savivaldybei buvo sėkmingi: sumažinome savivaldybės skolą nuo beveik 5 mln. eurų iki 3,3 mln. eurų. Pagal skolinimosi procentą Kėdainių rajono rodikliai – vieni mažiausių tarp savivaldybių, surinkome viršplaninių lėšų. Taigi lemia ne vien pinigai, o pirmiausia – požiūris į žmogų.

Rajono vadovas S. Grinkevičius priima kėdainiečius, kurie ne tik išsako savo problemas, bet ir pasiūlo savo idėjų, pasidalina mintimis.

Rajono vadovas S. Grinkevičius priima kėdainiečius, kurie ne tik išsako savo problemas, bet ir pasiūlo savo idėjų, pasidalina mintimis.

Valdžios įvestas naujoves žmonės neretai vertina atsargiai ir skeptiškai. Ar teko su tuo susidurti?
Kai Kėdainių arenoje uždraudėme prekybą alkoholiniais gėrimais krepšinio klubo „Nevėžis“ varžybų LKL metu, buvo nepatenkintų. Tačiau turėjome stiprų argumentą – Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis stebėti varžybų nemokamai vežame kaimų vaikus. Paradoksas: turime puikią areną, o didžioji dalis kaimo moksleivių joje nebuvo lankęsi. Dabar arenoje žaidžiantį „Nevėžį“ jau yra matę per 5 tūkst. kaimo vaikų. Alkoholiu prekiauti neleidžiame ir kituose savivaldybės renginiuose, šventėse, į kurias ateina šeimos su vaikais. Džiugina ir tai, jog, įsteigus sporto metodininkų pareigybes, po pamokų atvėrėme kaimo mokyklų sporto sales: vaikai vakarais užimti, jie sportuoja, ir tai gerai. Dar viena prigijusi naujovė – susitikimai ir diskusijos su Kėdainių bendruomenėmis, aktyviais žmonėmis. Jų metu rengiame apklausas ir įsiklausome į žmonių išsakytą nuomonę jiems svarbiais klausimais.

Taryba jau paskirstė būsimas Europos Sąjungos paramos lėšas. Kas artimiausiais metais keisis Kėdainiuose?
Didžiuma lėšų numatyta miesto infrastruktūrai gerinti. Lėšų, palyginti su ankstesniuoju ES paramos laiktarpiu, bus daugiau: jei 2007–2013 m. įvairiems investiciniams projektams turėjome 20 mln. eurų, tai 2015–2020 m., skaičiuojant su savivaldybės lėšomis, apie 40 mln. eurų. Iš šių lėšų tikimės įpūsti gyvybės Kėdainių senamiesčiui, tad numatytos lėšos dviračių takams, naujam tiltui, jaukiai sutvarkytai Didžiajai Rinkos aikštei su lauko kavinėmis ir scena kultūros renginiams. Miesto parke atsiras naujas vasaros amfiteatras, atrakcionų, prieplaukų. Investicijos tik tada įgauna prasmę, jei objektai atgyja, jais naudojasi žmonės. Tvarkysime šaligatvius, lėšų bus skirta ir kvartalinei daugiabučių renovacijai – tai turėtų būti paskata abejojantiems dėl namų atnaujinimo gyventojams.

Dėl ko Jums skauda širdį?
Labai nuliūdino Kultūros ministerija. Tikėjomės, kad bus užtikrintas finansavimas kapitaliniam Kėdainių kultūros centro remontui, tačiau sužinojome, kad 2016 metais gauname tik 150 tūkst. eurų. Supratome, jog tokio projekto, kurio vertė apie keturis milijonus eurų, su tokiu menku finansavimu mes negalime pradėti, nes renovacija tęstųsi apie dvidešimt metų. Nežinau, ar kėdainiečiai pateisintų tokį mūsų sprendimą…
Mano nuomone, kol neužsitikrinsime pakankamo finansavimo, šio objekto kol kas liesti negalime.
Su Kultūros ministerija sutarėme, kad Kėdainių kultūros centro renovacijai skirtos lėšos bus perkeltos „Saulutės“ rekonstrukcijai, kad 2017–2018 metais galėtume užbaigti šį projektą. Tik kai šis objektas bus sutvarkytas, ieškosime kitų finansavimo šaltinių, kad per trejetą–ketvertą metų galėtume visiškai rekonstruoti Kėdainių kultūros centrą.
Panaši situacija yra ir su Šviesiosios gimnazijos priestatu. 2014–2015 metams finansavimas buvo numatytas, 2016-iesiems – ne, dabar iškasta didžiulė duobė, pinigų šiam projektui nėra. Todėl rajono Tarybos sprendimu paruošėme raštus Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Ministrui Pirmininkui su prašymu rasti lėšų tęsti darbus. Taip negali būti, kad didžiuliam objektui porą metų skyrus finansavimą, vėliau lėšų darbams nebegaunama. Tai liūdina.

Ko norėtume, kad kėdainiečiai Jums palinkėtų prasidėjusiems antriesiems kadencijos metams?
Tegul žmonės jaučiasi tikrais Kėdainių krašto šeimininkais, o pas merą ateina ne tik su bėdomis, bet ir pasiūlymais, idėjomis, pastabomis. Tai būtų pats geriausias dalykas. Neturi būti valdžia ir mes, nes turime būti visi kartu. Tada ir savivaldybės administracijai, miesto ir kaimo gyventojams būtų daug geriau. Galbūt tada žmonės mažiau galvotų apie emigraciją, nes kartu spręstume, ką galime padaryti, kad Kėdainiuose būtų gera gyventi.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.