Kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjų kėdainiečių Vitolio Laumakio ir Adolfo Morėno 1963–2004 metais kurtų filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. 

Kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjų kėdainiečių Vitolio Laumakio (kairėje) ir Adolfo Morėno 1963–2004 metų filmų kolekcija yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjų kėdainiečių Vitolio Laumakio (kairėje) ir Adolfo Morėno 1963–2004 metų filmų kolekcija yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Garbingas titulas ir organizacijos liudijimas kūrėjams buvo suteiktas lapkričio 27 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvykusios UNESCO programos nacionalinio registro liudijimų teikimo šventės metu. Kėdainiečiai pagerbti ir gimtajame mieste Kėdainiuose.

Atspindi sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę
Kėdainių kino studijos „Mėgėjas“ 41 metus kurtų filmų kolekciją Lietuvos nacionaliniam komitetui „Pasaulio atmintis“ pristatęs Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis taip pat buvo apdovanotas padėka už paveldo saugojimą ir tarpininkavimą įtraukiant „Mėgėjo” filmų kolekciją į UNESCO programą. Anot šios programos Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkės dr. Jolitos Steponaitienės, Kėdainių krašto muziejus ir jo direktorius yra pavyzdys, kaip reikia rūpintis paveldu.
Pasak R. Žirgulio, „Mėgėjo“ filmai yra itin svarbi istorinė medžiaga, tad jam, kaip istorikui, ji teikianti turtingos informacijos apie mūsų krašto praeitį.

Džiaugėsi gautuoju titulu
„Kurti filmus buvo mūsų jaunystės svajonė. Savo filmuose fiksavome miesto gyvenimą – gaila tik vieno, kad nenufilmavome daugiau. Vaidybinių filmų padarėme nelabai daug, mat pagrindinis akcentas buvo dokumentika – šių filmų kadrai ir siužetai labiausiai persismelkę to laikmečio dvasia“, – prisiminęs kūrybinius metus sovietiniu laikotarpiu kalbėjo V. Laumakys. Jis akcentavo, kad savo filmuose stengėsi perteikti žmogaus santykį su miestu, jo gatvėmis. „Džiugu, kad visas tas paveldas išlieka ne tik Kėdainiams, bet ir visai respublikai. Kurdami net nepagalvojome, kad jie taps tokie svarbūs“, – šypsojosi pašnekovas.
„Įdomiausios temos būna tos, kurias tuo metu filmuoji“, – pridūrė A. Morėnas. Vis dėlto kaip vieną įsimintiniausių filmų jis išskyrė kūrinį apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą „Berlincheno trikampis“. „Šis, taip pat ir kiti mūsų filmai sensta, tad reikia juos nuolat tvarkyti. Todėl filmus pradėjome skaitmeninti – tą darome specialia aparatūra. Norisi, kad išliktų kuo daugiau“, – sakė laureatas A. Morėnas.

Fiksavo miesto kasdienybę
Vienos pirmųjų sovietų Lietuvoje įkurtos mėgėjiško kino studijos vientisoje 1963–2004 m. sukurtų filmų kolekcijoje 61 filmas, filmuotas ant juodai baltos 16 mm pločio juostos. Filmuose užfiksuota sovietinės ir jau nepriklausomos valstybės miesto kasdienybė, Kėdainiams svarbūs įvykiai įvairiose erdvėse. Ši kolekcija liudija kino veikimą asmeninėje žmonių erdvėje už oficialiosios kino produkcijos ribų. Tai nuosekli kolekcija, atspindinti mėgėjiško kino raidą, technologinius aspektus, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę. Ji svarbi ne tik tuo, kas joje užfiksuota, bet ir kokius procesus liudija sociokultūriniu, technologiniu bei meninės saviraiškos aspektais. Šiuo metu visa kolekcija saugoma „Mėgėjo“ kino studijoje.
Iš viso „Mėgėjas“ yra sukūręs beveik 100 filmų. Dabar vyksta jų skaitmeninimo darbai. Kai filmai bus sutvarkyti, bus perduoti Krašto muziejui ir Valstybiniam archyvui.

Rūpinasi paveldo išsaugojimu
1992 m. pradėta vykdyti UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ siekia išsaugoti dokumentinį paveldą, kuris liudija įtaką pasaulio įvykiams, istorijos raidai, kultūros klestėjimui ir visuomenės evoliucijai. 2005 m. pradėtas kurti nacionalinis šios programos registras, į kurį įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai ir brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir garso dokumentai.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Vel Akvilė

    Puiku, bet velgi – kaip si turta panaudoti Kedainiu atgaivinimui, kaip juo sudominti kuo platesne auditorija?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.