Akademija, Labūnava, Josvainiai ir Krakės – šiuose miesteliuose jau ne­trukus bus galima išvysti legendinės kino studijos „Mėgėjas“ kurtus bei suskaitmenintus filmus. Festivalio startas įvyko Kėdainių kultūros centre. 

Kėdainių „Mėgėjo“ kūrėjai A. Morėnas (kairėje) ir V. Laumakys didžiuojasi savo kurtais filmais ir džiaugiasi galėdami kėdainiečiams bei rajono miestelių gyventojams pristatyti kino studijos „aukso fondą“.

Kėdainių „Mėgėjo“ kūrėjai A. Morėnas (kairėje) ir V. Laumakys didžiuojasi savo kurtais filmais ir džiaugiasi galėdami kėdainiečiams bei rajono miestelių gyventojams pristatyti kino studijos „aukso fondą“.

Renginio metu buvo pristatytas 55-uosius veiklos metus skaičiuojančios kino studijos „Mėgėjas“ filmų aukso fondas.
Su žiūrovais susitiko ir šiltai bendravo ir patys kino studijos kūrėjai: Kėdainių krašto garbės pilietis, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas Vitolis Laumakys bei Adolfas Morėnas.

Ne mikimauzai
Pasak V. Laumakio, festivalio metu įvairiuose rajono miesteliuose bus pristatytas per 55-erius veiklos metus kurtas paveldas, kuriuo kūrėjai visada mielai dalinasi su žiūrovais.
„Norėjome parodyti savo 55-erių metų triūsą, kurį atliko Kėdainių „Mėgėjas“. Tie darbo vaisiai savo laiku buvo geri Kėdainiams, nes mes visą laiką darydavome neblogus filmus. Atidžiai juos montuodavome, galvodavome scenarijus. Be to, buvo tokie laikai, todėl reikėjo atitinkamai „kolaboruoti“. Žinoma, tą darėme su protu. Visi mūsų filmai turi tam tikrą potekstę“, – sakė V. Laumakys.


„Mėgėjo“ aukso fondas:
  • „Kėdainiai XIV–XIX a.“ 1972 m. (istorinis ekskursas nuo Šv. Jurgio bažnyčios iki didikų Radvilų kriptos),
  • „Mugė – 72“ 1973 m. (miestas švenčia 600-metį),
  • „… ir ugnies…“ 1989 m. (kariniame aerodrome leidžiasi lėktuvas su tremtinių palaikais iš Sibiro, laisvės nuojautos),
  • „Buvo buvo kaip nebuvo“ 1967 m. (gydytojų darbo dienos, naujai statomos ligoninės belaukiant),
  • „Nuo gegužės iki gegužės“ 1972 m. (raudonos vėliavos ir transparantinės),
  • „Kanabėkas Sename mieste“ 1987m. (malūnas, kasinėjimai kalvinų bažnyčios šventoriuje, architektūrinė žemažiūrystė),
  • „Mėgėjai“ 2016 m.

Jis pastebi, kad per pastaruosius 50 metų pasikeitė ne tik laikai, bet ir kino filmų kūrimo procesas, jų turinys – šiais laikais filmai yra labai dinamiški, scenos greitai keičiasi, jose daug veiksmo.
„Čia ne mikimauzai, žaidimų nebus. Ši „Mėgėjo“ filmų programa yra rimta“, – pristatydamas filmus pabrėžė V. Laumakys.
Lapkričio 10-ąją 17 val. filmai bus rodomi Akademijos kultūros centre, lapkričio 15-ąją 19 val., – Labūnavos bendruomenės centre, lapkričio 16 dieną, 12 val. Josvainių kultūros centre, lapkričio 18 dieną 16.30 val. Krakių kultūros centre. „Mėgėjo“ kūrėjai patikino, kad dalyvaus visuose seansuose.

Mėgėjiškų kino filmų festivalyje dalyvavo ir svečiai: režisierius A. Vitkus (kairėje) bei operatorius A. Zinkevičius.

Mėgėjiškų kino filmų festivalyje dalyvavo ir svečiai: režisierius A. Vitkus (kairėje) bei operatorius A. Zinkevičius.

Jaunųjų kūrėjų darbus vertina „šiaip sau“
Mėgėjiški filmai kuriami iki šiol, tačiau juos kuriantiems jauniesiems kūrėjams V. Laumakys turi nemažai pastabų. „Šiuolaikinių mėgėjiško kino kūrėjų darbus vertinu šiaip sau. Šiais laikais jie turi labai dideles galimybes kurti – kūrėjas gali bet kada išsitraukti kamerą ir filmuoti bet kur ir bet kaip. Dažnai vadovaujamasi principu, kad kuo kvailiau, tuo geriau. Tačiau džiaugiuosi, kad pastaruoju metu kūrėjai pradeda bręsti ir darbai tampa kiek solidesni. Manau, kad visa tai priklauso nuo asmenybių, jų brandumo. Ir, žinoma, kūrybos procese turi būti lyderis, kuris vestų, surinktų visus į krūvą, spręstų, ko trūksta, ką reikia pridėti, ką atmesti“, – šypsojosi V. Laumakys.

Pristatyti ir filmų anonsai
Festivalio atidarymo metu savo filmų anonsus („J. Markulio istorija“, „A. Lukšo likimas“) pristatė ir kaunietis režisierius Aleksandras Vitkus bei operatorius Antanas Zinkevičius. „Praėjusiais metais sukūrėme septynis filmus apie dar gyvus partizanus. Jie yra gyvi liudininkai ir pasakoja, kaip tapo partizanais, kaip kovojo, kaip buvo suimti. Deja, dviejų partizanų, apie kuriuos buvo sukurti filmai, jau nėra tarp gyvųjų. Bet filmas liko, liko ir partizanų prisiminimai. Šie filmai – Lietuvos istorija“, – pasakojo A. Vitkus.
Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę pasižiūrėti Kauno moksleivių techninės kūrybos centro studijos KADRAS jaunųjų kūrėjų vaidybinį filmą „Ar atleisti?“ (2013 m., 11.36 min.). Jis laimėjo Grand Prix apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose Estijoje ir Rusijoje, tapo nugalėtoju vaidybinių filmų grupėje daugelyje respublikinių ir tarptautinių mėgėjiškų filmų festivalių, ne kartą apdovanotas už geriausią režisūrą, įgarsinimą, operatoriaus darbą bei geriausią scenarijų.


„Mėgėjas“ dalyvavo daugybėje prestižinių tarptautinių festivalių, gavo daug apdovanojimų. Pats reikšmingiausias ir svariausias – 2014 m. „Mėgėjo“ kurtų filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Kino studija įkurta 1962 metais Kėdainių kultūros centro rūsyje. Ir nors kino kūrėjai sukūrė daugiau nei 100 filmų, pats pirmasis filmas, anot V. Laumakio, „kažkur dingo“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.