Praėjusią savaitę įvyko tai, kas ir negalėjo neįvykti – Lietuvą pasiekė afrikinis kiaulių maras, nes šį virusą pernešantiems šernams vizų kertant šalies sieną, deja, nereikia. Ir nors kol kas ši pavojinga liga oficialiai nustatyta tik dviem šernams, sumedžiotiems Šalčininkų rajone ir ant ribos tarp Varėnos ir Alytaus rajonų, jos šešėlį jau pajuto visas šalies kiaulininkystės sektorius.

Kėdainių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Alfonso Genio (pirmas iš dešinės) teigimu, nepaklusus nurodymams mažinti šernų populiaciją padariniai gali būti itin skaudūs.

Kėdainių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Alfonso Genio (pirmas iš dešinės) teigimu, nepaklusus nurodymams mažinti šernų populiaciją padariniai gali būti itin skaudūs.

Kai pernai afrikinis kiaulių maras pasiekė kaimyninę Baltarusiją, Lietuvos žemdirbiai ir veterinarai aktyviai ragino Vyriausybę rasti nacionalinių ar europinių lėšų tvorai pasienyje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skaičiavimu, šis fizinis barjeras būtų garantavęs 90 procentų apsaugą nuo iš Baltarusijos pas mus galinčių atkeliauti infekuotų šernų. Tačiau brangokas projektas taip ir liko neįgyvendintas. Tik klausimas, ar dabar dėl to neteks sumokėti kur kas brangiau?

Paskelbta ekstremali situacija
Vyriausybė jau paskelbė ekstremalią padėtį penkiuose Lietuvos rajonuose, o Aplinkos ministerija savo ruožtu parengė šernų populiacijos mažinimo planą. Ketvirtadienį aplinkos ministras apsilankė Alytaus rajono miškuose, kuriuose rasti nuo viruso kritę pirmieji šernai. Tarp valdžios atstovų ir medžiotojų netyla ginčai, ar planas šernus šaudyti iš tiesų apsaugotų nuo maro plitimo grėsmės.
Praėjusį penktadienį Kėdainių rajono medžiotojai buvo susirinkę į valdybos posėdį, kurio metu kalbėjosi, kaip saugotis nuo afrikinio kiaulių maro.
Kėdainių rajone veikia 24 medžiotojų būreliai, vienijantys apie 1000 medžiotojų.
Paprastai per metus jie sumedžioja apie 1000 šernų, palikdami po miškus bėgioti apie 1500 šernų.

Kėdainiuose maras nepasitvirtino
Pasak Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Lioniaus Stanevičiaus, rajone jau buvo rastas vienas kritęs šernas, tačiau paaiškėjo, kad jis krito ne nuo afrikinio kiaulių maro. „Medžiotojai intensyviai medžioja šernus – vien per pastarąją savaitę jų rajone sumedžiota per 50 gyvūnų. Kai kam neramu, kaip elgtis su šernėmis. Varyminės medžioklės atsisakyta, mat pastebėta, kad šernų patelės jau yra atsivedusios jauniklių. Varymo metu jaunikliai gali pasimesti nuo motinų ir būtų pasmerkti lėtai žūčiai. Be to, šernai gali pulti ir varovus – taigi tokia medžioklė tapo nesaugi. Šernus medžioti ruošiamės tik palaukimuose.
Medžiotojai bene kiekvieną dieną vyksta į miškus, medžioklės plotus, medžioja šernus“, – sakė L. Stanevičius.
Paprastai šernus galima medžioti varyminėse medžioklėse nuo gegužės iki vasario, o tykojant nuo vasario iki kovo mėnesio. Dėl kiaulių maro grėsmės yra duotas leidimas pratęsti varymines medžiokles iki balandžio mėnesio. Pasak medžiotojų, sprendimas pratęsti šernų medžioklę tikrai padės sumažinti jų skaičių. Ten, kur yra židiniai, nelieka kito pasirinkimo kaip išmedžioti visus gyvūnus. Kituose rajonuose, tarp jų ir Kėdainių, planuojama sumedžioti iki 90 procentų šernų.

Medžiotojų nuotaikos prastos
Balsių medžiotojų būrelio pirmininko Regimanto Valiausko teigimu, pastarosiomis dienomis medžiotojų nuotaikos labai prastos: „Jei aklai laikysimės visų nurodymų, šernai apskritai gali išnykti. Juk iš likusių dešimties procentų, jų natūraliai kris dar kokie devyni procentai. Tad kai kuriuose miškuose šernų gali visai nelikti. Šernai tokie gyvūnai, kad daro žemės ūkiui nuostolių, tačiau gamtoje jis privalo likti. Nekyla rankos ir šernes medžioti, nors veterinarijos tarnybos atstovai ir kitos nuomonės.“

Gailesčiui vietos nėra
Kėdainių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Alfonso Genio teigimu, nepaklusus nurodymams mažinti šernų populiaciją padariniai gali būti itin skaudūs. „Nuo afrikinio kiaulių maro gyvūnų kritimas yra beveik šimtaprocentinis. Tada pasekmės bus liūdnos. Šerno patelė gali užsikrėsti ir likti gyva, tapti maro nešiotoja. Tada su afrikiniu maru, jeigu jis išplis, kovosime labai ilgai. Tai bus ilgas procesas – ne dveji, o gal net septyneri metai. Iš tikrųjų gaila šauti patelę, šauti jos jauniklį, bet suprasdami, kokios gali būti pasekmės ir kiek jos gali užsitęsti, turime tai daryti. Medžiotojai turi žinoti, kad griežtėja šernienos apdorojimo tvarka. Dabar sumedžiojus šerną, jo vidaus organus ir kraują privalu ištirti dėl afrikinio kiaulių maro. Atsakymai iš respublikinių laboratorijų gaunami maždaug per tris dienas. Iki tol mėsos apdoroti nevalia. Tik žinant, kad ji saugi, galima naudoti maistui“, – sakė A. Genys.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.