Jei suaugusieji įsiklausytų į vaikų linkėjimus Lietuvai valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga, tikriausiai jie pasijustų laimingesni ir perkainotų savo vertybes. Tik pažiūrėkite: „Linkiu tau, Lietuva, daug didelių šeimų“ (Danielius, 7 m.), „Lietuva, linkiu tau, kad būtum laisva, kad turėtum daug draugų“ (Ditė, 7 m.), „Linkiu, kad Lietuva būtų švari, be šiukšlių“ (Šarūnė, 7 m.),„Linkiu Lietuvai, kad ji būtų labai draugiška“ (Gustas, 7 m.)…

Tai tik maža dalis linkėjimų Lietuvai, kuriuos išsakė Kėdainių „Ryto“ progimnazijos 2c klasės ir pailgintos darbo dienos grupės mokiniai bei jų draugai, dalyvaujantys prasmingai pavadintame projekte „Lietuviais norime ir būt!“. Šio eTwinning projekto autorė yra pailgintos darbo dienos grupės auklėtoja Rasa Juknevičienė, o įgyvendinamas jis kartu su progimnazijos 2c klasės mokytoja eksperte Rasa Rugeliene.

Pernai šis projektas buvo įvertintas nacionaliniu kokybės ženkleliu, o šiais mokslo metais peržengė Lietuvos ribas ir tapo tarptautiniu – projekto partneriais tapo Norvegijos Bergeno miesto vaikų ir jaunimo organizacija, tai yra, lietuviška mokyklėlė. Projekte taip pat dalyvauja Vilniaus ir Kaišiadorių rajono vaikai.

Ilgalaikis projektas duoda didelę naudą – įsitikinusios pradinukų mokytojos. Viena po kitos vykstančios veiklos vaikui padeda natūraliai įsisąmoninti Lietuvos valstybės simbolius, ugdyti vaikų pilietinį ir tautinį sąmoningumą, plėsti vaikų supratimą apie Lietuvą.

Ilgalaikis projektas duoda didelę naudą – įsitikinusios pradinukų mokytojos. Viena po kitos vykstančios veiklos vaikui padeda natūraliai įsisąmoninti Lietuvos valstybės simbolius, ugdyti vaikų pilietinį ir tautinį sąmoningumą, plėsti vaikų supratimą apie Lietuvą.

Įvairios užduotys, kurias projekte dalyvaujantys vaikai pateikia vieni kitiems, padeda kūrybiškai ugdyti meilę Tėvynei. „Šiemet su vaikais sukūrėme projekto himną, vaikai piešė ir bendradarbiaudami išrinko projekto logotipą. Projekto partneriai pasiūlė užduotį – nupiešti Lietuvos prezidentę. Taip pat spalvinome Lietuvos herbą, dalinomės eilėraščių ir dainų tekstais apie Lietuvą. Rengiame kūrybinių darbelių parodas. Be galo smagu, kad vaikai gamtoje, aplinkoje atpažįsta Lietuvos simbolius, valstybinės vėliavos spalvas, ir neraginami juos naudoja kūrybiniuose darbeliuose“, – projekto sėkme pasidžiaugė pedagogė R. Juknevičienė.

Štai Bergeno lietuvaičiai pakvietė projekto dalyvius piešti arba aplikuoti velykinius margučius Lietuvos ir Norvegijos vėliavų spalvomis, pažymint abiejų šalių draugystę ir projekto bendrystę. O kėdainiečiai kvietė nupiešti arba aplikuoti Lietuvos vėliavą, herbą. „Tikime, kad šis projektas prisideda prie lietuvybės puoselėjimo už Lietuvos ribų. Kalbėdamiesi per Skype programą, mes labai daug sužinojome vieni apie kitus, ir džiaugiamės tuo, kad Bergeno mažieji lietuvaičiai turi galimybę girdėti lietuvišką žodį“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak mokytojos R. Rugelienės, labai smagu ir tai, kad šiemet projektas sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu, tai suteikė naujų idėjų. Vaikai išsakė linkėjimus Lietuvai, taip pat diskutavo, kas jiems yra Lietuva, ar gimtinė jiems yra brangi ir kodėl. „Projektą integruojame į ugdymo veiklą, keliaujame po įžymias Lietuvos vietas, paskui aptariame, ką pamatėme“, – pasakojo mokytoja.

Projektų dalyvių veiklos įamžintos filmuotoje medžiagoje, kurią galima pamatyti „Youtube“ erdvėje, taip pat rezultatais dalijamasi „TwinSpace“ erdvėje.

O kas labiausiai įsiminė projekto dalyviams – „Ryto“ progimnazijos pradinukams? Štai Gustas sako, kad jam labai patiko atlikti vilniečių užduotį – dėlioti kompiuteriu dėlionę, kurioje pavaizduota Lietuvos vėliava. Mantautui labiausiai patiko keliauti, taip pat berniukas sako, kad nuo šiol jam pačios svarbiausios spalvos yra geltona, žalia, raudona. Andželikai patiko piešti, o Šarūnei – siuvinėti atvirukus. Mantautui taip pat patiko siuvinėti kryželiu – jis ant specialios medžiagos išsiuvinėjo margutį Lietuvos vėliavos spalvomis. Beje, Šarūnė ir Gabrielė pailgintos dienos grupėje nuspalvintus herbus parsinešė namo, o Gabrielės mama piešinį įrėmino ir pakabino ant sienos!

„Tėveliai taip pat vertina, kad vaikai po pamokų ne tik pažaidžia, paruošia pamokas, bet dar gali nuveikti kai ką naudingo. Po pamokų sudominti vaiką tikrai sunku, tad širdis džiaugiasi, kad vaikai taip nuoširdžiai dalyvauja, domisi Lietuva. Tikimės tęsti šį projektą ir kitais metais, o dar kirba ir didesnė viltis – kad galbūt sulaikysime vaikus likti ir kurti savo gyvenimą Lietuvoje“, – šypsodamasi baigia pokalbį R. Juknevičienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.