„Manęs daugiau nemuš!“ – lektorė iš Švedijos dalinosi patirtimi, kaip tramdyti smurtą šeimoje

0

Kėdainių rajono savivaldybės bei visuomenininkų iniciatyva Kėdainiuose vyko praktinis seminaras „Manęs daugiau nemuš…!“, skirtas socialiniams darbuotojams, vaiko teisių apsaugos specialistams, pedagogams ir visiems neabejingiems žmonėms. Jame pranešimus skaitė Cecilia Kjellgren, žinoma smurto prevencijos ekspertė iš Švedijos. 

Pasiklausyti lektorės iš Švedijos Cecilios Kjellgren pranešimų susirinko Kėdainių rajone dirbantys socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai, pedagogai.

„Dauguma smurtautojų yra patys patyrę smurtą, jiems dažniausiai stinga gebėjimo spręsti konfliktus, tinkamai reaguoti į problemas. Bendraujant su smurtaujančiais tėvais svarbu elgtis neutraliai ir jų nesmerkti,“ – sakė lektorė.
„Kėdainiai nenusipelnė nuolatinio linksniavimo kriminalinėse kronikose, todėl imamės iniciatyvos pirmiausiai tobulinti socialinių ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų žinias. Dėkojame visiems, prisidedantiems prie gerų iniciatyvų – jų niekada nebus per daug. Mūsų ilgalaikis tikslas – veikianti sistema, garantuojanti ne tik laikiną pagalbą vaikui, bet ir visai šeimai“, − sako Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Praktiniai patarimai iš mokslininkės lūpų
Seminare dalyvavusi Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė sakė, kad vaikai yra mūsų ateitis, kad bet kokios formos smurtui prieš vaikus reikia nedelsiant kirsti kelią. „Nuo to, kaip šiandien auga vaikas, priklauso mūsų ateitis. Visos išgirstos žinios yra labai naudingos visiems su vaikais dirbantiems specialistams. Esu labai dėkinga, kad lektorė sutiko pasidalinti savo patirtimi su kėdainiečiais“, – sakė O. Urbonienė.

Cecilia Kjellgren yra žinoma smurto prevencijos ekspertė iš Švedijos.

Kaip suprasti, kad vaikas patiria smurtą? Kaip atpažinti smurtą, jei nėra akivaizdžių smurto žymių? Kaip apklausti smurtą patyrusį vaiką? Kaip apsaugoti vaiką nuo pakartotinių smurto proveržių? – atsakymų paieška į šiuos ir daugybę kitų sunkių klausimų yra seminaro lektorės Cecilijos Kjellgren kasdieninio darbo dalis ir mokslinių tyrimų objektas. Savo sukaupta patirtimi lektorė pasidalino ir su gausiai susirinkusia kėdainiečių auditorija. Seminaro metu ji pabrėžė, kad ypač svarbi ir veiksminga yra smurto prevencija, pristatė ir tipišką smurtaujančių tėvų portretą.
„Labai svarbu atpažinti smurto prieš vaikus atvejus šeimoje, juk visi norime, kad jaunoji karta užaugtų dorais piliečiais. Bene vienas pagrindinių faktorių, leidžiančių įtarti, kad prieš vaiką yra naudojamas smurtas, yra pakitusi vaiko elgsena – jis yra liūdnas, nerimastingas. Smurtą išduoda ir fizinės žymės“, – sakė lektorė iš Švedijos.
Žinių pagilinimas yra naudingas visiems
„Labiausiai mane dominantis klausimas – ką pasakyti tėvams, kad jie nemuštų savo vaikų, kaip kalbėtis su smurtavimu įtariamais tėvais? Tad tokie seminarai yra naudingi mums, socialiniams darbuotojams, nors daug informacijos jau yra žinoma, tačiau labai puiku vėl tas žinias pagilinti naujai. Pastebime, kad po Matuko nelaimės padaugėjo žmonių, kurie kreipiasi dėl smurto artimoje aplinkoje. Visuomenę šis įvykis gerokai supurtė, tad žmonės vis dažniau praneša apie smurtą. Atsirado net naujų šeimų, kurios jau gali būti traktuojamos kaip socialinės rizikos šeimos“, – sakė Vilainių seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Alma Girdzijauskienė.
Pagilintomis turimomis žiniomis džiaugėsi ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Juškevičienė. Pasak jos, vienas sudėtingiausių momentų jos darbe yra prikalbinti motinas priimti joms siūlomą pagalbą. Dažna mama pagalbos atsisako bijodama viešumo, aplinkinių pasmerkimo, neigiamos reakcijos.
Į ką atkreipti dėmesį?
Dr. C. Kjellgren yra paskelbusi dešimtis straipsnių moksliniuose psichiatrijos, psichologijos ir medicinos žurnaluose, taip pat yra knygų, skirtų seksualinio smurto pasekmėms bendraautorė ir nuolatinė tarptautinių konferencijų dalyvė. Už profesinę veiklą, įkvepiančią socialinius darbuotojus visame pasaulyje, ir už ilgamečius tyrimus, padedančius greičiau atpažinti smurto požymius bei suteikti profesionalią pagalbą smurtą patiriantiems vaikams, 2016 m. Švedijos vaikų gerovės fondas, veikiantis nuo 1633 metų, Ceciliją Kjellgren apdovanojo nacionaline premija. Ji taip pat dalyvavo kuriant Švedijos nacionalinę politiką, saugančią vaikus nuo smurto ir seksualinės prievartos.
Smurtas kiekvienoje šeimoje pasireiškia skirtingai, todėl įvardinti pagrindinius smurto požymius labai sunku. Vis dėlto Celija Kjellgren, kaip 3 vaikų mama ir patyrusi ekspertė, pataria atkreipti dėmesį į keturis dalykus:

  • Visada tikėkite vaiku;
  • Leiskite vaikui išsikalbėti ir būtinai įrašykite arba sukonspektuokite vaiko išpažintį;
  • Pakalbėkite su broliais bei seserimis − jie taip pat gali būti smurto aukos arba išgyventi labai stiprų kaltės jausmą, kad nesugebėjo apginti mažųjų;
  • Stebėkite vaiko elgesį: pasikeitęs vaiko elgesys − apatiškumas, padidėjęs jautrumas arba agresyvumas, nuovargis − gali būti namuose patiriamo smurto pasekmė;
  • Tarnybos privalo užtikrinti vaiko apsaugą po to, kai jis atsiveria ir pasipasakoja apie patirtą smurtą.

Leave A Reply