Maistas „nuo šaligatvio“: kėdainiečiai rizikuoja, bet perka

Kėdainietė senjorė Irena džiūgauja – turguje ji gavo nusipirkti kaimiškų maisto produktų: maišelį varškės, butelį kaimiško pieno bei dešimt kiaušinių. Moteris iš turgaus prekeivių maisto produktus perka jau ne pirmus metus, o į pastabas, kad tokie produktai yra pardavinėjami kone nuo šaligatvio, yra nuolatinėje saulės atokaitoje bei neaišku, kada yra pagaminti, moja ranka – esą kas čia gali rimto atsitikti.

„Produktus taip perku jau ne vienerius metus ir per visą šį laiką nieko blogo neatsitiko. Tad nesijaudinu ir perku toliau. Man kaimiškas maistas patinka, tokio prekybos centruose nusipirkti nerandu, tad turgavietėje lankausi nuolat“, – užtikrintai kalbėjo senjorė.

Pardavėjams gresia baudos

Tačiau tokie pirkėjai ypač rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir piniginės turiniu. Nusipirkus abejotinos kokybės maisto gaminį, galima rimtai apsinuodyti, o ir pinigai bus išleisti be reikalo, nes sugedusį produktą teks išmesti. Juolab kad šiltuoju metų laiku maisto produktų šviežumo terminai itin sutrumpėja, be to, neaišku, ar laikantis higienos reikalavimų produktas buvo gaminamas, ar pakuotės, kuriose laikomas produktas, yra švarios, kokių neleistinų medžiagų prekeiviai galimai į produktus gali pridėti, kad būtų išlaikomas šviežumas. Pavyzdžiui, į pieną gali būti pridedama antibiotikų, cheminių medžiagų ar pieno miltelių priemaišų.

Į plastikinius butelius supiltas pienas, į polietileno maišelį suvyniota galimai spėjusi parūgti varškė ar sūris, ant saulės laikomi ir nuo šilumos kone besilydantys lašiniai, grietinė… Šiuos vaizdus buvo galima išvysti šeštadienio rytmetį, Janušavos turgavietės prieigose. Dažniausiai tokius produktus pardavinėja smulkius ūkius turintys rajono gyventojai.

Rita Genienė, Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė, sako, kad kol yra paklausa, tol bus ir pasiūla nelegaliose prekyvietėse pardavinėjamų maisto produktų.

„Sulaukiame klausimų, kodėl iki šiol tokia nelegali prekyba klesti, žmonės pastebi ir kartais mums reiškia pretenzijas, kodėl tie objektai nėra kontroliuojami. Tačiau toks prekiavimas yra viešosios tvarkos pažeidimas, ką kontroliuoja policijos pareigūnai. Mūsų tarnyba užsiima kontrole legalių ir patvirtintų prekeivių, kurie yra mūsų registruose“, – pažymėjo pašnekovė.

Kainos – konkurencingos

Į plastikinius butelius supiltas pienas, į polietileno maišelį suvyniota galimai spėjusi parūgti varškė ar sūris, ant saulės laikomi ir nuo šilumos kone besilydantys lašiniai, grietinė… Šiuos vaizdus buvo galima išvysti šeštadienio rytmetį, Janušavos turgavietės prieigose. Dažniausiai tokius produktus pardavinėja smulkius ūkius turintys rajono gyventojai. Apsidairius galima įvertinti ir kainas – lašinių kainos svyruoja nuo keturių iki devynių eurų, didelis pieno butelis kainuoja eurą, sviesto didesnis gabaliukas kainuoja du eurus, mažesnis – eurą. Varškės ar saldaus pieno sūriai kainuoja nuo euro trisdešimt iki dviejų eurų už gabaliuką. Varškės maišelis kainuoja eurą. Dešimt savaitės laiko kiaušinių kainuoja pusantro euro.

Kita dažnai čia apsiperkanti kėdainietė Asta tikino, kad perkanti produktus iš smulkių ūkininkų, nes kainos yra mažesnės nei prekybos centruose, o ir skonis, pasak moters, yra žymiai geresnis.

Prekiauti tik iš legalių prekybos vietų

R. Genienė teigė, kad šiltuoju metų sezonu pirkėjai turėtų būti itin budrūs pirkdami greitai gendančius produktus: mėsą ir mėsos gaminius, pieną ir pieno produktus, žuvį ir žuvies gaminius, mėsos ir žuvies pusgaminius, kreminės konditerijos bei kulinarijos gaminius, įvairius šaldytus maisto produktus.

„Šių produktų laikymo sąlygos yra itin griežtai reglamentuojamos. Tokių produktų laikymo sąlygas vartotojas gali pamatyti produktų ženklinimo etiketėse, kuriose parašyta produktų laikymo temperatūra. Nurodytų temperatūrų sąlygomis įsigytus maisto produktus privalu laikyti ir parsinešus į namuose. Vartotojai, norėdami išvengti virškinimo sutrikimų ar apsinuodijimo maistu atvejų, šiuos produktus turėtų įsigyti iš patvirtintų, legalių prekybos vietų: parduotuvių, prekybos centrų, prekyviečių“, – pabrėžė pašnekovė.

Būna, kad prekiaujama nuo žemės, iš bagažinių, maistas laikomas tiesioginiuose saulės spinduliuose, galimai nešvariose pakuotėse, nežinomas jų tinkamumo vartoti terminas. Be to, produktais prekiauja nežinomi prekeiviai, neaiški jų sveikatos būklė. Visa tai sąlygoja, kad produktas galutiniame variante galimai jau gali būti nesaugus vartoti. Dėl to pirkėjas gali turėti virškinimo problemų, o ir atsekti prekeivį tampa neįmanoma.

Šiose maisto pardavimo vietose greitai gendantys maisto produktai turi būti pardavinėjami iš šaldymo vitrinų, šaldiklių.

„Taigi, šiuo atveju už produkto laikymo sąlygas, temperatūrinių režimų kontrolę jau atsako pardavėjai“, – sakė inspektorė.

Nebus kam pateikti pretenzijų

Būna ir taip, kad nusipirkęs greitai gendantį produktą, pavyzdžiui, mėsos ar žuvies gaminių, žmogus jų nepadeda į šaldytuvą, bet kurį laiką vežioja transporto priemonėje.

„Automobilyje gali būti aukštesnė temperatūra, gali pasiekti ir tiesioginiai saulės spinduliai, tad gedimas gali prasidėti iki to laiko, kol žmogus produktus parsiveš namo ir įdės į šaldytuvą. Produktuose pradeda daugintis mikroorganizmai, keičiasi saugos ir kokybės rodikliai“, – sakė pašnekovė.

Ypač budrūs turėtų iškylautojai, maisto pasiėmę į gamtą – rekomenduojama greitai gendančių produktų įsigyti minimaliai, juos laikyti šaltkrepšiuose ir kuo greičiau suvartoti. Be to, rekomenduojama naudoti vienkartinius indus, ypač tada, kai nėra sąlygų juos tinkamai išplauti ir dezinfekuoti.

Dar labiau rizikuoja pirkėjai, pirkdami produktus nelegaliose prekybos vietose.

„Būna, kad prekiaujama nuo žemės, iš bagažinių, maistas laikomas tiesioginiuose saulės spinduliuose, galimai nešvariose pakuotėse, nežinomas jų tinkamumo vartoti terminas. Be to, produktais prekiauja nežinomi prekeiviai, neaiški jų sveikatos būklė. Visa tai sąlygoja, kad produktas galutiniame variante galimai jau gali būti nesaugus vartoti. Dėl to pirkėjas gali turėti virškinimo problemų, o ir atsekti prekeivį tampa neįmanoma. Todėl apsirgus pateikti pretenzijų nebelieka kam, pavyzdžiui, jei reiktų padengti gydymosi nuostolius“, – kalbėjo R. Genienė.

Nors ir buvo atvejų, kuomet žmogus, įsigijęs maisto produktų iš nelegalios prekyvietės, nusivylė jų kokybe ir kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau specialistai tuo atveju niekuo negalėję padėti: nukentėjusysis neturėjo pirkimo čekio, nežinojo pardavėjo vardo, pavardės.

Būtini leidimai bei registracija

Lengviausias būdas išvengti įvairių virškinimo negalavimų, išvengti sunkių ligų, tokių kaip salmoneliozė, listeriozė, yra pirkti maisto produktus tik legaliose prekybos vietose iš patikimų prekeivių, turinčių visus leidimus bei užtikrinančių produktų laikymo sąlygas.

„Tokie prekeiviai yra atsakingi už savo parduodamą produkciją. Jie teisės aktų tvarka turėtų būti įregistruoti, turėti šiai veiklai leidimą ar patvirtinimą bei auginantys savo reikmėms ūkinės paskirties gyvulius, turi būti užsiregistravę ŽŪM duomenų bazėje, turėti ūkininko pažymėjimą, žemės nuosavybės dokumentus“, – vardijo inspektorė.

Tačiau žmonės išradingi, ir pričiupti tarnybų atstovų mėgina gintis, esą pasigamino produktų sau, tačiau jų buvo per daug, tad perviršį nusprendė parduoti ir taip kažkiek užsidirbti.

„Tačiau tai ne pasiteisinimai. Tokie žmonės, kad ir augina gyvulius savo reikmėms, tačiau privalo ŽŪM nustatyta tvarka registruotis duomenų bazėje“, – pabrėžė pašnekovė. Tą būtina daryti, kad būtų įsitikinama, kad auginami gyvuliai yra sveiki, o jų produkcija, pavyzdžiui, pienas, yra saugus vartoti.

Pasitvirtino tik vienas skundas

Aišku, gali atsitikti ir taip, jog žmogus produktą įsigijo legalioje prekybos vietoje, pavyzdžiui, prekybos centre, tačiau namuose paaiškėja, kad produktas yra sugedęs ir netinkamas naudoti, nors jo galiojimo laikas dar nėra pasibaigęs.

„Tokiu atveju pirmiausiai žmogus turėtų kreiptis į patį pardavėją bei pateikti jam pirkimo čekį. Pardavėjas tokiu atveju turėtų atlyginti žalą ir grąžinti sumokėtus pinigus. Jei abi pusės nesusikalba, tuomet pirkėjas turi teisę kreiptis į mūsų tarnybą ir pateikti produktą bei pirkimo dokumentą. Vėliau atliekamas tyrimas“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiais metais, pasak inspektorės, dėl produktų laikymo sąlygų negautas nė vienas skundas, tačiau gautas vienas dėl tinkamumo vartoti terminų. „Šis vienintelis skundas pasitvirtino. Dėkojame tokiems pastabiems pirkėjams ir rekomenduojame atkreipti pirkėjų dėmesį į galiojimo terminus. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad tokio pobūdžio pažeidimų mažėja, anksčiau jų būdavo nepalyginamai daugiau. Šiuo metu mažmeninės parduotuvės iš didmenininkų operatyviai ir dažnai gauna produktų papildymų, tad nebelieka būtinybės užsisakyti didelio kiekio produktų, kurių galiojimo terminai, bestovint lentynose, gali pasibaigti. Tad ir būtinybės prekes sandėliuoti tiesiog nebelieka“, – pabrėžė R. Genienė.