Mieli „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos mokiniai! Esu nemažai gero girdėjęs apie Jūsų neformalaus ugdymo šventovę! Kad čia ugdomos „ateities“ kompetencijos – kūrybiškumas, kritinis mąstymas, emocinis intelektas ir visi kiti „minkštieji“ įgūdžiai – visa tai, ką viso pasaulio ekspertai vadina pirmąja būtinybe, norint žmogui sėkmingai gyventi technologijomis užverstame ateities pasaulyje. Kad būtent čia leidžiama būti savimi, skatinama išsikelti tikslus bei kurti ateities idėjas Lietuvai. Tikiu, kad esate drąsūs ir kūrybiški, kad jau žinote, ko norite gyvenime! Kad jumis jau taip lengvai nepamanipuliuosi. Kad jau išmokote atskirti ir įvertinti tuos, kurie žvelgia į žmones kaip į tikslą, nuo tų, kurie neatsilaiko pagundai panaudoti juos kaip instrumentus.

Pasaulis, kuriame gyvename, sudėtingas ir nevienalytis. Norėdami geriau susivokti, efektyviau veikti esame priversti daug ką paprastinti. Na, pavyzdžiui, galima sakyti, kad Seimas labiausiai primena „blogų vaikų išdykavimų vietą“. Galima jį vadinti „Lietuvos politikos šventove“. Abiem atvejais būtų prasilenkta su realybe. Pirmuoju atveju akivaizdus nepagrįstas menkinimas, išplaukiantis iš neretai liguisto susireikšminimo bei arogancijos. Antruoju – neadekvatus dievobaimingumas, dažnai slepiantis panieką ir agresiją. Be paprastinimo išsiversti neįmanoma, tačiau jis gali vesti ir prie skaidraus paprastumo, ir prie vulgaraus prastumo.

Vieni vaikai nori tapti sėkmingais lyderiais. Puiku! Kiti trokšta žaisti krepšinį. Iš pradžių su jaunučiais, paskui – su jauniais. Būti panašūs į „Nevėžio“ profesionalus. Padėkime jiems!

Pavyzdžiui, galima tvirtinti, kad visi verslininkai, ypač stambieji, savo turtus susikrovė kitų sąskaita. Kad visi jie – sukčiai, apsimetėliai ir manipuliatoriai. Gražiai besifotografuodami formuoja savo feikinius įvaizdžius. Samdo raštininkus ir klaidina svetimomis mintimis. Taip, jie kartais padaro visuomeniškai reikšmingų dalykų, tačiau visa tai paprastai tėra pašalinis jų asmeninių tikslų įgyvendinimo rezultatas. Norėdami prasibrauti į istoriją, finansuoja Valdovų rūmų statybą. Siekdami išmokslinti savo atžalą, imasi remti neformalaus ugdymo programą, kurią vėliau panaudoja kaip instrumentą „išmušti“ išskirtinį finansavimą. Argi būtų teisingas toks tvirtinimas?

Galima sakyti ir priešingai: atsistojus ant kojų, sukūrus sėkmingą verslą neišvengiamai atsiveria išskirtinio sąmoningumo erdvė, kurioje persikeičia visas prigimtinis egoizmas, nužengia kūrybiškumas, emocinis irgi dvasinis intelektas. Kritinis, sisteminis mąstymas. Atsiranda asmenybės stuburas. Supratimas, kad norint ką nors gauti pirmiausia privalu atiduoti. Kad stambus verslas pagal apibrėžimą yra moralus. Kad jis, rūpindamasis savimi, iš tikrųjų rūpinasi visuomene ir valstybe. Kiekvienu atskirai ir visais kartu. Visuotine gerove ir taika visame pasaulyje. Kad pats verslas tampa nereikšmingu priedėliu prie mecenavimo bei labdaros. Ar visa tai panašu į tiesą?

Ko gero, mieli „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos mokiniai, abiem atvejais gerokai prasilenkta su realybe. Žmonės – sudėtingos ir komplikuotos būtybės. Joms būdingi prieštaringi impulsai. Jos linkę keistis – tiek į gerą, tiek ir į blogąją pusę. Kaip sakė klasikas, susiduriame su amžina gėrio ir blogio kova, kurios laukas – žmogaus siela. Čia galioja kelios paprastos ir universalios taisyklės. Neteisk ir nebūsi teisiamas. Neapkalbinėk, nejuodink, neskųsk, ypač besilankydama šventovėje.

Kaip byloja liaudies išmintis, žodis caraičiu išsprūsta, tačiau velniaižin kokia „ponička“ pargrįžta. Būk lygiai visiems teisinga. Vieni vaikai nori tapti sėkmingais lyderiais. Puiku! Kiti trokšta žaisti krepšinį. Iš pradžių su jaunučiais, paskui – su jauniais. Būti panašūs į „Nevėžio“ profesionalus. Padėkime jiems! Juk tai ne tik „Nevėžio“ išlikimo klausimas, kurį galima išspręsti verslui ir valdžiai surėmus pečius, suradus reikiamą finansavimą. Tai ne tik krepšinio, ne vien Kėdainių miesto įvaizdžio ir reputacijos klausimas. Lietuvoje krepšinis vienija. Sukuria teigiamos gravitacijos lauką. Prisideda prie mūsų visų sėkmės ir lyderystės. Darome kartu! Bendradarbiaujam! Ar bent netrukdom ir netorpeduojam. Nes visa tai, tegu ir mažais žingsneliais, veda prie fizinės ir psichinės visuomenės sveikatos.

Mieli mokiniai, kreipiuosi į Jūs, nes esate drąsūs ir kūrybiški! Turite puikius mokytojus, rėmėjus, kurių pamokymai sutvirtina, o pavyzdžiai – įkvepia. Tačiau pasaulis nėra tobulas. Ne visada pavyksta išlaikyti aukštai iškeltą kartelę. Ir tuomet reikalinga drąsa – pasakyti. Ir kūrybiškumas – pasakyti taip, kad žalos nebūtų daugiau, nei naudos.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Saldainis

    Tegul parodo lydere kiek savo vikedoi moka, ari naktim ir gauni 430, kur dar tiek mazai kedainiuose moka jei puse valandu naktim atari per menesi?

    Atsakyti
  2. Reklama?

    Šis komentaras nuskambėjo kaip reklama „poničkos“ rašiniui. Mat jo neperskaičius jūsiškis yra visiškai nesuprantamas ir bereikšmis. Taigi norėdamas suprasti, ką skaito, tūlas kėdainietis ieškos, ką pasakė „ponička“.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.