Klubas „Lifosos meškeriotojai“ turi gražią tradiciją – metams persivertus į naujus susitikti ir aptarti  rezultatus.

Unikų trijulė (iš kairės) Audrius, Izidorius ir Marius – neabejotini klubo „Lifosos meškeriotojai“ lyderiai.

Klubo prezidentas Raimundas Barkauskas 2016-uosius vadina labai gerais metais. „Turėjome labai puikų sezoną. Juk Lietuvoje pasiekėme labai aukštų rezultatų, o ir tarptautinėse varžybose mūsų atstovai pasirodė neblogai. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad „Lifosos meškeriotojų“ komanda tapo Lietuvos meškeriojimo plūdine meškere čempionato nugalėtoja. Mums pavyko aplenkti pagrindinius konkurentus iš Marijampolės – klubą „Eko fishing“. Aukso medaliais pasipuošė Izidorius, Audrius ir Marius Unikai bei Henrikas Miškinis.
Unikų trijulė puikiai pasirodė ir kovoje dėl Federacijos taurės. Jie taurę išsaugojo ir ši gražuolė jau šeštus metus liko mūsų klube.

Federacijos taurė jau šešti metai kėdainiečių rankose.

Džiaugiamės, jog žiemos čempionate mūsų klubo komanda užėmė garbingą trečiąją vetą. Komandiniai laimėjimai tikrai šaunūs.
Asmeninėse varžybose bene geriausiai sekėsi Audriui Unikui. Jis Pasaulio poledinės žūklės čem­pionate užėmė antrąją vietą“, – puikiais „Lifosos meškeriotojų“ rezultatais džiaugėsi klubo vadovas.

Geri žodžiai – patyrusiam klubo nariui
R. Barkauskas gerų žodžių negailėjo bene tituluočiausiam klubo nariui Izidoriui Unikui: „Meškeriojant plūdine meškere nacionalinės rinktinės sudėtyje Izidorius Unikas padėjo lietuviams nutraukti nesėkmių seriją ir pradėti kilti iš ryškių autsaiderių – šiemet Bulgarijoje vykusiame pasaulio meškeriojimo plūdine meškere čempionate Lietuvos sportininkai užėmė 27-ą vietą tarp 36 komandų. Šiais metais sportininkų, meškeriojančių plūdine meškere, planai dar ambicingesni – dalyvauti Europos, pasaulio ir pasaulio klubų čempionatuose bei pakliūti tarp pajėgiausiųjų dvidešimtuko. Dabar jau aišku, kad Izidorius Unikas turi teisę dalyvauti visuose šiuose svarbiausiuose žūklės renginiuose. Mūsų klubas jam linki didelės sėkmės ir gero kibimo.“

Izidorius Unikas praėjusiame sezone puikiai pasirodė ir komandinėse, ir asmeninėse rungtyse.

Žvejyba – kartų pomėgis
„Lifosos meškeriotojų“ prezidentas pasidžiaugė, kad trylika narių turintis klubas jau kuris laikas išlieka stabilus. „Mūsų klubo nariai labai rimtai domisi žvejyba. Kaip matome, šis pomėgis yra perduodamas iš kartos į kartą. Tai puikiai iliustruoja Unikų dinastija. Dabar laukiame, kada Audriaus sūnus su tėčiu pradės žvejoti. Beje, žvejybai neabejingas ir mano sūnus. Tad smagu, kad turime kam perduoti patirtį. Nesame senas klubas, vis atsijauniname. Labai šaunu, kad ir senbuviai nepraranda entuziazmo. Šiam sezonui vyrai turi ambicingų planų. O kad juos pavyks įgyvendinti, man net nekyla dvejonių – žvejai daug dirba, treniruojasi, stengiasi pažinti vandenį, kur vyksta varžybos. Esame puikus, ambicingas kolektyvas, kuris nuolat garsina Kėdainius ir siekia užsibrėžtų tikslų“, – sakė R. Barkauskas.

Klubo prezidentas Raimundas Barkauskas (kairėje) didžiuojasi I. Uniku, kuris šalies rinktinei padeda siekti gerų rezultatų.

Žavi tarptautinės varžybos
Klubo „Lifosos meškeriotojai“ vienas geriausių žvejų Izidorius Unikas taip pat džiaugėsi praėjusiu sezonu: „Nugyvenome tikrai neblogus metus. Gerai pasirodėme tiek komandinėse, tiek asmeninėse rungtyse. Džiaugiuosi, kad gerų rezultatų pavyksta parodyti varžantis įvairaus lygio varžybose. Ypač džiugina išvykos į tarptautinius čempionatus. Juk ten susirenka labai aukšto lygio žvejai. Puikiai žinome, kad kuo sudėtingiau, tuo būna didesnis azartas atkakliau kautis. Kiekvienos tarptautinės varžybos yra nemažas iššūkis, nes susiduriame su nepažinta aplinka, vandenimis ir žuvimis. Juk ir praėjusiame sezone išvykoje į Bulgariją teko nemažai palaužyti galvą, kaip geriau žvejoti ir kokius masalus rinktis. Ten buvo šiltesni vandenys, laisvai kibo karpiai. Tad mums nebuvo paprasta persiorientuoti iš mūsiškių šaltesnių vandenų ir kitokių žuvų. Tačiau galiu tik pasidžiaugti – kuo daugiau keliauju, tuo daugiau pažįstu pasaulio ir įgyju patirties. Šįmet norėtųsi neapleisti pasiektų pozicijų – būtų šaunu, kad Lietuvoje neužleistume aukštumų, o Europos ir pasaulio čempionatuose norisi pakilti kuo aukščiau. Manau, jog atėjo laikas mums sudrebinti žvejų elitą.“

Neblėstantis sportinis azartas
Izidoriaus į žvejybą atviliotas sūnus Audrius, net ir puikiai pasirodęs pasaulio poledinės žūklės čempionate, neskubėjo girtis pasiekimais. „Metai lyg niekuo ir neišsiskyrė. Nemažai žvejojome. Kiek darbo įdėjome, tokius rezultatus ir pasiekėme. Manau, kad dar tikrai turiu kur tobulėti, nes tėčio aplenkti man dar nepavyko“, – kukliai šypsodamasis kalbėjo A. Unikas. Žejys sakė, kad jį varžybose į priekį veda neblėstantis sportinis azartas: „Kaskart norisi eiti kuo toliau ir nenusileisti varžovams.“
Audrius išdavė paslaptį, jog pastebėjo, kad jam žuvimi dosnesni ne arčiau namų esantys vandenys, o tolimesni. „Jau ir su kitais klubo nariais kalbėjome, kad mums labiau sekasi žvejoti toliau nuo Kėdainių. Savus vandenis esame išbandę šimtus kartų, tačiau rezultatų varžybose geresnių pasiekiame toliau nuo savų vandenų“, – sakė A. Unikas.

Kėdainiečių žvejų pasiekimai visada domina klubo „Lifosos meškeriotojai“ įkūrėją Vytautą Valatką (dešinėje) ir žvejybai neabejingus bendrovės administracijos direktorių Juozą Baniotą (kairėje) bei gamybos techninio aptarnavimo direktorių Evaldą Šerelį.

Svajonių žuvys dažniausiai nesugaunamos
Audrius Unikas, prisiminęs praėjusį Lietuvos čempionatą, sakė, jog jam sunkiausia iš keturių etapų buvo žvejyba Kauno mariose: „Tada buvo gana nepalankus žvejybai oras, pūtė smarkus vėjas, bangavo vanduo. O dosniausia žūklė buvo Rusnės saloje. Paprastai per keturias varžybų valandas patyrę žvejai sugauna vidutiniškai keturis–penkis kilogramus žuvies, nors būna ir sėkmės dienų, kai galima pasigirti sugavus iki aštuoniolikos kilogramų žuvies.“
Paklausti apie praėjusio sezono rekordines žuvis, Izidorius ir Audrius Unikai kuriam laikui susimąstė. Vėliau vyresnysis žvejys pasakė, kad pernai jam vandenys nebuvo dosnūs rekordinėmis žuvimis: „Pernai Nevėžyje pagavau maždaug pusšešto kilogramo lydeką. Tai tikrai nėra pati didžiausia mano sugauta žuvis. Tame pačiame Nevėžyje esu sugavęs lydeką, kuri svėrė daugiau kaip dešimt kilogramų. Tad yra dar kur siekti rekordų. O svajonių žuvis dažniausiai taip ir lieka nesugauta.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.