Birželio pradžia pačioje didžiausioje Kėdainių rajono įmonėje, AB „Lifosa“, visada būna turtinga svečiais. 

Bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas džiaugiasi, kad pastarieji metai įmonei buvo pelningi.

Bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas džiaugiasi, kad pastarieji metai įmonei buvo pelningi.

Jau penkiolika metų gamykloje organizuojamos Atvirų durų dienos, kai visi norintys gali susipažinti su šiuo objektu, o darbuotojų vaikučiai jau šeštą kartą kviesti į Šeimos dieną, kurios metu ne tik pamato, ką ir kaip dirba jų tėvai ar seneliai, bet ir sulaukia pačių įvairiausių pramogų.

Labiausiai domina baltieji kalnai
„Šeimos dieną nutarėme surengti, kad atvertume duris jaunimui. Vaikams labai smalsu būna patiems pamatyti, kas tas darbas, į kurį kasdien eina tėčiai ir mamos. Mums smagu girdėti, kad vaikai dar nematę išdidžiai kalba apie savo tėvų darbovietę. Tačiau dar smagiau juos stebėti, kai mažieji dalijasi įspūdžiais po pažinties su mamų ir tėvelių ar senelių darbo vieta. „Aš žinojau, kad mano tėtis dirba „rūgštyje“, tačiau nemaniau, kad tame ceche tiek daug visokių mygtukų“, „O mano tėtis pilsto trąšas“, o mano vairuoja didelę mašiną“, – vienas per kitą įspūdžiais dalijosi mažieji, aplankę savo tėvų darbo vietas. Neišdildomų įspūdžių visiems, tačiau bene labiausiai mažiausiems, palieka baltųjų fosfogipso kalnų aplankymas. Vaikams smalsu būna išgirsti, kad kalnai kas 15 minučių papildomi vienu dideliu sunkvežimiu fosfogipso – per dieną į juos atvežama apie 2 000 tonų baltosios medžiagos. Dabar kalnų plotas apie 200 hektarų, o pati gamykla užima per 80 hektarų plotą.

Inžinierė Indrė Aksenavičiūtė mažiesiems „Lifosos“ darbuotojų vaikams pasakojo, kas ir kaip gaminama daugiau kaip pusšimtį metų skaičiuojančioje gamykloje.

Inžinierė Indrė Aksenavičiūtė mažiesiems „Lifosos“ darbuotojų vaikams pasakojo, kas ir kaip gaminama daugiau kaip pusšimtį metų skaičiuojančioje gamykloje.

Tėvus lankė arti 120 vaikų
Iš viso Šeimos dieną „Lifosą“ aplankė arti 120 gamyklos dirbančiųjų vaikų. „Aš gamykloje lankausi jau penktą kartą. Kažko naujo nepamatau, bet atnaujinu žinias. Man įdomu, kaip įmonė gyvuoja, kas joje daroma. Gerai, kad turime tokią galimybę – lankyti gamybinius objektus. Būtų smagu, kad ir į kitas įmones galėtume nuvažiuoti“, – sakė Viltė Giedraitytė.
„Lifosoje“ dirbanti Žavinta savo darbo vietą parodė net trims atžaloms: Rasuolei, Eglutei ir Aisčiui. „Vaikai labai sužavėti baltaisiais kalnais. Manau, kad pamatę, ką veikia tėvai, vaikai daug pagarbiau žiūrės į suaugusiųjų darbą“, – sakė moteris.
Po pažintinių ekskursijų mažoji „Lifosos“ karta vaišinosi saldumynais ir mėgavosi „Atviro rato“ teatro spektakliu „Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“.

Trąšų gamyba sudomino 600 kraštiečių ir jų artimųjų.

Trąšų gamyba sudomino 600 kraštiečių ir jų artimųjų.

Ekskursantų geografija plečiasi
Atvirų durų dienos „Lifosoje“ Kėdainių krašto žmonėms gerai žinomos. Dar pavasario pradžioje kraštiečiai pradeda skambinti gamyklos viešųjų ryšių specialistei Sonatai Patkauskaitei ir domėtis, kada ir kaip bus galima aplankyti trąšų gamintojus. Kai paskelbiamas lankymo laikas, vietos užpildomos per porą dienų. Šįkart lifosiečiai priėmė 600 svečių, tačiau norinčiųjų pamatyti trąšų gamybos procesus buvo dar šimtu daugiau. „Lifosą“ šįkart pamatyti norėjo ne tik Kėdainių miesto ir rajono gyventojai, bet ir jų giminaičiai iš Kauno, Vilniaus, Ukmergės.

Džiaugiasi pelningais rezultatais
„Mūsų gamykla domina daugelį žmonių. Esame didžiausia krašto įmonė, kuri gyvuoja daugiau kaip 50 metų. Per tą laiką buvo įvairių etapų ir įvykių. Pastaruoju metu mes baigiame išsklaidyti mus supusius mitus. Daug investavome į aplinkosaugą. Jau esame net aplenkę laiką. Pernai pastačius naują sieros rūgšties cecho kontaktinį aparatą išmetimai į aplinką nuo 1700 tonų per metus sumažėjo iki 400 tonų. Ir tai yra gerokai mažiau negu leidžia Europos Sąjungos aplinkosaugos direktyvos.

Kaimynų darbo kasdienybę pamatyti panoro ir nemaža dalis netoliese įsikūrusios bendrovės „Movere“, teikiančios krovinių gabenimo paslaugas, kolektyvo.

Kaimynų darbo kasdienybę pamatyti panoro ir nemaža dalis netoliese įsikūrusios bendrovės „Movere“, teikiančios krovinių gabenimo paslaugas, kolektyvo.

Mums malonu matyti, kad įmonę aplankę joje dirbę veteranai tiesiog nepažįsta jos. Esame akivaizdžiai pasikeitę į gerąją pusę. Paprastai metams bėgant žmogus sensta, o gamykla, kuri kasmet sulaukia didelių investicijų, jaunėja. Mes ne tik investuojame į gamybos procesų atnaujinimą, aplinkosaugos projektus, bet ir tvarkingai prižiūrime aplinką, atsakingai rūpinamės darbuotojais.
Bene geriausia žinia, kuria galime šįkart pasidalinti su įmonės svečiais, kad pernai ir šių metų pradžioje dirbame pelningai. Pernai uždirbome 157 milijonus litų pelno ir sumokėjome 147 milijonus litų mokesčių. Kad būtų suprantamiau galime pasakyti, kad vienas lifosietis sumokėjo tiek mokesčių, kad užteko išlaikyti 15 pensininkų, jei jie gauna vidutiniškai 1000 litų pensiją. Tad nenuostabu, kad žmonėms įdomi įmonė, kuri dirba sėkmingai, skaidriai ir atsakingai“, – sakė bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Trąšos vertinamos už kokybę
Per parą bendrovėje „Lifosa“ pagaminama apie 3000 tonų trąšų, kurios ilgai sandėliuose neužsiguli.
Trąšų gamintojų svečiai sužinojo, kad pagrindinę bendrovės produkciją – diamonio fosfatą – kėdainiečiai eksportuoja į visus žemynus, išskyrus Australiją. Pastaruoju metu kėdainietiškos trąšos tampa vis labiau paklausios ir yra itin vertinamos Europos ūkininkų, kurie domisi tik kokybiškomis trąšomis.

Leave a Reply

Your email address will not be published.