Verslo ziniosFaktinis vartojimas Lietuvoje – kur kas arčiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio nei vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas, o čekus, slovakus ir portugalus netgi aplenkia.

Europos Sąjungos statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė alga pernai buvo beveik 4 kartus mažesnė už ES vidurkį, tačiau faktinis individualus vartojimas sudarė 78 proc. ES vidurkio.

Kaip tai suprasti? Pasak ekonomistų, šią iš pirko žvilgsnio gana kuriozišką situaciją lemia Lietuvoje palyginti žemos kainos, niekaip neišgyvendinamos šešėlinės pajamos ir didelės emigrantų perlaidos.

,,Eurostat“ duomenimis, Lietuvos gyventojai pernai įsigijo daugiausia prekių bei paslaugų iš visų Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Faktinis vartojimas nustatomas pagal tai, kiek konkrečių prekių ar paslaugų buvo įsigyta, nepriklausomai nei nuo kainų, nei nuo oficialios perkamosios galios. Šis statistinis rodiklis byloja, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis bene aukščiausiais iš visų po 2000-ųjų į ES įstojusių šalių.

Tačiau ta pati statistika atskleidžia ir Lietuvos ekonomikos žaizdas.

Šešėlis

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, santykinai didelis Lietuvos gyventojų vartojimas – labiau išplitusios nei daugumoje ES šalių šešėlinės ekonomikos išraiška.

Populiariai vartojimą galima palyginti su kraujagysle, į kurią suteka tiek legalūs, tiek šešėliniai pinigai. O išleidžiami jie, nepriklausomai nuo to, ar buvo įtraukti į oficialų Bendrąjį vidaus produktą (BVP), ar ne.

Nereikėtų pamiršti, kad vartojimo rodikliui įtakos gali turėti ir kiti faktoriai – pavyzdžiui, kreditavimas, sutaupytos lėšos.

Kainos

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad skirtumą tarp vienam gyventojui tenkančio BVP ir faktinio vartojimo lemia kainos.

,,Eurostat“ duomenimis, bendros vartojimo kainos Lietuvoje sudaro 59 proc. ES vidurkio.

Palyginus su ES senbuvėmis, Lietuvoje itin žemos paslaugų kainos.

Buities elektronikos kainos Lietuvoje daugmaž atitinka ES vidurkį, drabužiai – vienu proc. brangesni, o maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 22 proc. pigesni.

Emigrantų parama

Kitas svarbus vartojimą lemiantis veiksnys – emigrantų perlaidos. Į Lietuvą vien pernai jos siekė 4,8 mlrd. litų.

,,Emigrantai BVP kuria ne Lietuvoje, tačiau dalį uždarbio perveda Tėvynėje likusiems artimiesiems arba sugrįžę čia juos išleidžia patys.

Lietuva – viena iš daugiausiai emigrantų pinigų gaunančių valstybių Europoje“, – teigė N. Mačiulis.

Iki vidurkio – dar negreitai

N. Mačiulio manymu, kitais metais pagal vartojimą Lietuvos gyventojai gali aplenkti Graikiją ir Maltą.

Tačiau prie ES vidurkio visgi priartėsime dar negreitai: tam, kad jį pasiektume, pasak N. Mačiulio, prireiks bent 10 metų.

Žinoma, jei bus tinkamai tvarkomasi ir neatsitiks nenumatytų kataklizmų.

Parengta pagal ,,Verslo žinias“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.