Lietuvoje į vaikų paėmimą iš šeimų žiūrima daug lanksčiau

0

Jau antrą savaitę besitęsianti lietuvių berniuko pagrobimo ir grąžinimo Norvegijai istorija nepaliko abejingųjų. Tačiau vaikai iš šeimų paimami ir Lietuvoje – tokių priemonių Kėdainių rajone vien praėjusiais metais teko imtis keliolika kartų. 

Vaiko teisių skyriaus vedėjos V. Jucevičiūtės teigimu, kai vaikui nustatoma laikinoji globa, stengiamasi imtis visų įmanomų priemonių darbui su tėvais, kad šeima neiširtų, o vaikas netrukus vėl grįžtų į šeimą.

Vaiko teisių skyriaus vedėjos V. Jucevičiūtės teigimu, kai vaikui nustatoma laikinoji globa, stengiamasi imtis visų įmanomų priemonių darbui su tėvais, kad šeima neiširtų, o vaikas netrukus vėl grįžtų į šeimą.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Vilimos Jucevičiūtės, Lietuvoje nėra praktikos iš pirmo žvilgsnio net už menkus nusižengimus pulti atimti vaiką. „Norvegijoje fizinės bausmės jau daugiau kaip penkiasdešimt metų nėra toleruojamos. Tačiau pas mus – priešingai. Mūsų kultūroje dažnas vaizdas, kai viešumoje neklaužadai vaikui tėvai pliaukšteli per užpakalį. Dažnai tenka pastebėti, pavyzdžiui, vaikus, lakstančius koncertų, renginių metu, pasimetančius nuo tėvų. Lietuviai to netraktuoja kaip vaikų nepriežiūros, tačiau Norvegijoje – jau priešingai“, – sako skyriaus vedėja.

Prašosi ir patys vaikai
Pasak pašnekovės, lietuviai į Vaiko teisių tarnybas su pranešimais dėl vaikų nepriežiūros dažniausiai kreipiasi anonimiškai. „Tačiau net ir pranešus anonimiškai turime reaguoti, važiuoti, patikrinti. Dažnai atsitinka, kad pranešimas melagingas. Kartais mus kviečiasi ir nepatenkinti giminaičiai skyrybų, tarpusavio rietenų atvejais. Tuomet vaikai tampa tiesiog tarpusavio karo įrankiu“, – sakė ji. Būta ir atvejų, kai nepaklusnūs paaugliai patys paskambina ir prašosi, kad juos paimtų iš šeimos – tokie esą jau spėję suaugti jaunuoliai maištauja, nori ištrūkti iš tėvų globos ir gyventi „savarankiškai“.

Laikinai – ne ilgiau metų
Vis dėlto laikomasi nuomonės, kad namai – tai gyvenimo mokykla, ir vaikų iš šeimų paimti neskubama. „Vaiko paėmimas iš šeimos – tai kraštutinė priemonė. Tą darome tik esant ekstremalioms aplinkybėms, kai vaiko sveikatai ir gyvybei gresia pavojus ar kai yra ilgalaikė nepriežiūra.
Dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendimą priima tik mūsų skyrius, remdamasis informacija, konkrečiais faktais, kurie surenkami iš socialinių darbuotojų, pedagogų, policijos pareigūnų, medikų, kaimynų“, – sakė V. Jucevičiūtė. Gavus pranešimą dėl nepriežiūros, vykstama ir tikrinama situacija. Jei nuogąstavimai pasitvirtina, vaikas iš šeimos išvežamas. Tiesa, tik laikinai – tol, kol tėvai susitvarkys savo buitį, sukurs tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas ar tiesiog išsiblaivys. Vaikui nustatoma laikinoji globa artimiausių giminaičių šeimose, globos namuose. Vadovaujamasi nuostata, kad laikinoji globa tęstųsi ne ilgiau kaip metus.

Grėsmės ne tik socialinės rizikos šeimose
Pasak pašnekovės, kai vaikui nustatoma laikinoji globa, stengiamasi imtis visų įmanomų priemonių darbui su tėvais, kad šeima neiširtų. Atimti vaiką iš motinos dažnai būna didelė tragedija, dugnas, kur žemiau nukristi jau neįmanoma.
„Todėl, kai pamatome akivaizdžias pastangas ir teigiamus pokyčius, vaikai tėvams yra grąžinami“, – aiškino ji. Neretai atsitinka, kad motinoms užtenka vos vieno tokio „pamokančio“ karto.
Visuomenėje gajų įsitikinimą, kad vaikai atimami tik iš socialinės rizikos šeimų (kurių dabar rajone priskaičiuojama 259, jose auga 601 nepilnametis vaikas), pašnekovė skuba paneigti. „Būta atvejų, kai vaikus teko atimti iš, iš pirmo žvilgsnio, tvarkingos ir darnios šeimos. Toje šeimoje vaikai nukentėjo fiziškai, tačiau motina, užuot likusi su atžalomis, pageidavo likti su smurtautoju sugyventiniu“, – sakė pašnekovė.

Paėmė 19, grąžino 20 vaikų
Pasak V. Jucevičiūtės, džiugina faktas, kad praėjusiais metais, palyginus su 2013 metais, iš šeimų vaikų buvo paimta beveik du kartus mažiau. „2014 iš šeimų paimta 19 vaikų, iš jų 17 laikinoji globa nustatyta globėjų šeimose, tik 2 institucijoje), kai 2013 m. – net 48. Tokį ryškų pokytį galima grįsti žymiai pagerėjusiu socialinių darbuotojų darbu, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis. O po 20 vaikų tiek 2014, tiek 2013 metais buvo grąžinta į biologinę šeimą“, – sakė ji.
Laikinojoje globoje praėjusiais metais buvo 36 vaikai (16 vaikų buvo globojami globėjų šeimose, 18 – globos namuose „Saulutė“).
Be to, praėjusiais metais net 79 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu. Dažniausiai to siekiama tada, kai abu tėvai arba vienintelis iš turimų tėvų laikinai išvyksta į užsienį. Didžioji dauguma tokių vaikų (dažniausiai paaugliško amžiaus) paliekama giminaičiams.
„Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Maždaug po metų kreipiamasi į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo. Iš tėvų priteisiamas vaiko išlaikymas, o tai skatina tėvus labiau stengtis keisti savo gyvenimo būdą. Praėjusiais metais tokių, nuolatinėje globoje esančių vaikų buvo 255“, – sakė skyriaus vedėja.
Praėjusiais metais vieną vaiką įsivaikino lietuvių šeima. Užsieniečiai praėjusiais metais neįsivaikino nė vieno mažojo kraštiečio. Tuo tarpu 2013 metais į užsienį išvyko gyventi 2 kėdainiečiai.
2014 metais Kėdainių rajone iš viso ne su tėvais augo 291 vaikas (2013 metais – 323 vaikai).

Leave A Reply