„Iki šiol tik dūsaudavome, kad melioracijos griovių būklė prastėja. Dabar, kai atsirado speciali jų tvarkymo programa, nuodėmė būtų to neišnaudoti“, – sakė tiskūniškis (Vilainių sen.) ūkininkas Aidanas Dumbinskas.

Aidanas Dumbinskas savo valdose įsipareigojo sutvarkyti ir prižiūrėti septynis kilometrus melioracijos griovių.

Aidanas Dumbinskas savo valdose įsipareigojo sutvarkyti ir prižiūrėti septynis kilometrus melioracijos griovių.

Tiesą pasakius, melioracijos griovių tvarkymo projektus ūkininkai gali rengti jau porą metų. Tačiau Kėdainių krašte tai daryta gana vangiai. Vieni vengė įsipareigoti, gavę paramos, griovį prižiūrėti bent penkerius metus. Kiti tikino, kad vien iškirsti krūmus, nušienauti žolę bei išvalyti žiotis – maža, reikia dar ir vagą iškuopti.
Vengia įsipareigoti 5 metams
Rajono savivaldybė turi parengusi melioracijos darbų programą, iš kurios skiria lėšų ir melioracijos griovių priežiūrai.
„Kai ūkininkai bent minimaliai aptvarko griovius, mes siūlome nesustoti ir išvalyti vagas. Ne vienose valdose taip jau padaryta“, – sakė savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.
Pirminei griovių priežiūrai galima gauti iki 50 tūkst. litų paramos, tačiau privalu laikytis tam tikrų konkrečių reikalavimų: iš viso darbus atlikti ne mažesniame negu hektaro plote, o vieno griovio sutvarkytas plotas turi būti bent 0,3 ha.
Didesnis sujudimas kilo tik pernai – buvo parengta ne mažiau kaip 15 projektų beveik visose rajono seniūnijose.
„Ūkininkai su Nacionaline mokėjimų agentūra gali bendrauti ir tiesiogiai, tad neatmestina, jog mes žinome ne viską.
Manau, kad padaryta graži pradžia ir ją reikia tęsti, juolab kad paraiškos griovių tvarkymui priimamos iki pat metų pabaigos“, – sakė A. Žvikas.
Negi neįmanoma kartą nušienauti?
A. Dumbinsko pastebėjimu, melioracijos grioviai, kaip ir jos sistemos, beveik netvarkomos jau ilgiau kaip porą dešimtmečių.
Pavieniai ūkininkai kai kur iškirsdavo krūmus ir viskas tuo baigdavosi. Daug kas net ėmė manyti, kad grioviai – niekieno, tad jų priežiūra turi rūpėti nebent valstybei.
,,Žinoma, tam, kad grioviai būtų išvalyti kokybiškai, reikia ir lėšų, ir laiko, tačiau po truputį galima padaryti viską.
Negi neįmanoma vieną kartą per vasarą griovį nušienauti? Tad kodėl gi vengiame įsipareigoti tai daryti penkerius metus?
Esu įsitikinęs, kad neretai esame linkę labiau skųstis negu veikti. Griovių tvarkymui reikia specialios technikos, ji nemenkai kainuoja, tačiau ši investicija reikalinga.
Juk kai laukus užsemia ir derlius pražūsta, imame kaltinti visus. O gal reikėtų paklausti savęs, ar dariau tai, ką reikėjo“, – sakė A. Dumbinskas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.