Pastaruoju metu tenka vis dažniau išgirsi pranešimų apie automobilių susidūrimus su laukiniais žvėrimis. Nieko keisto, juk atėjus rudeniui prasideda jų migracija, o žvėrys nesirenka, kur jiems galima vaikščioti ir bėgioti. 

Susidūrimus su laukiniais žvėrimis lydi sezoniškumas - pavasarį ir rudenį šių eismo įvykių padaugėja ne tik dėl gyvūnų migracijos, bet ir dėl tamsiojo paros meto pailgėjimo: kai tamsu, gyvūnai drąsiau išeina iš miško, o juos pamatyti yra sudėtingiau.

Susidūrimus su laukiniais žvėrimis lydi sezoniškumas – pavasarį ir rudenį šių eismo įvykių padaugėja ne tik dėl gyvūnų migracijos, bet ir dėl tamsiojo paros meto pailgėjimo: kai tamsu, gyvūnai drąsiau išeina iš miško, o juos pamatyti yra sudėtingiau.

„Per daugybę susidūrimų su gyvūnais transporto priemonės apgadinamos nestipriai. Vairuotojai dažnai niekam apie tai nepraneša”, – sakė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokie susidūrimai baigiasi ir skaudžiais sužalojimais ar net mirtimis.

Pavojingiausia magistralėse
Daugiausia automobiliai su laukiniais gyvūnais susiduria tamsiuoju paros metu – nuo 18 valandos iki vidurnakčio – intensyviausio eismo vietose: magistraliniuose šalies keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.
Pastebimas ir tokių avarijų sezoniškumas. Pavasarį ir rudenį šių eismo įvykių padaugėja ne tik dėl gyvūnų migracijos, bet ir dėl tamsiojo paros meto pailgėjimo: kai tamsu, gyvūnai drąsiau išeina iš miško, o juos pamatyti yra sudėtingiau.
Į šalies kelių važiuojamąją dalį dažniausiai išbėga stirnos, šernai, pasitaiko elnių, briedžių ir smulkesnių gyvūnų – lapių, usūrinių šunų.
Labiausiai nukenčia šernai – jų daugiausia žūva po automobilių ratais, o pačios sunkiausios avarijų pasekmės būna po susidūrimo su briedžiais.
Suaugęs briedis, aukštas, iki 400 kilogramų sveriantis gyvūnas, atsitrenkęs į važiuojantį automobilį, paprastai verčiasi per stogą arba per priekinį langą įkrenta į saloną.

Būtina stebėti kelio ženklus
Kaip vairuoti automobilį, kad pavyktų išvengti susidūrimo su žvėrimis? Pagrindinis patarimas vairuotojams būtų toks, kad pamatę kelyje ženklą „Laukiniai žvėrys“ jie nenumotų į tai ranka.
„Ženklai pastatyti ne šiaip sau – tokioje vietoje būtina laikytis leistino greičio, būti budresniems, nes tai gerokai sumažina tikimybę būti užkluptiems žvėrių netikėtai“, – pataria specialistai.
Taip pat reikėtų pasirūpinti ir automobilio žibintais – jie turi būti tvarkingi, gerai veikti.
Kokius žibintus reikėtų įsijungti važiuojant miškinga ar apie laukinius žvėris įspėjančia vietove, taisyklės nėra.

Jokių staigių judesių
Aišku, nuspėti žvėries veiksmų faktiškai neįmanoma, tačiau žmogus gali turėti įtakos žvėries judėjimo krypčiai.
Jokiu būdu negalima daryti staigių veiksmų – bandyti žvėrį iš kairės ar dešinės pusės apvažiuoti, naudoti garsinį signalą – ant kelio iššokęs ir su jumis akis į akį susidūręs gyvūnas jau ir taip patiria didžiulį stresą, tad bet kokius kitus žmogaus veiksmus jis gali suprasti kaip grėsmę sau ir pradėti elgtis desperatiškai.
Jei matote, kad susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyks, bet dar turite šiek tiek laiko, būtina pakreipti automobilio judėjimo trajektoriją taip, kad smūgis į gyvūną būtų kuo švelnesnis.
Jei netikėtai išvydę žvėrį stabdėte, prieš pat susidūrimą reikėtų atleisti stabdžio pedalą – stabdant automobilio priekis pasvyra žemyn, todėl po smūgio žvėris gali užvirsti ant variklio dangčio ir priekinio lango.

Žvėrį atbaido švilpukai
Kad kelionė būtų saugesnė, gali padėti paprasti ir labai primityvūs dalykai – prie buferio ar kitoje atviroje vietoje tvirtinami švilpukai.
Tokiais švilpukais, kurie pasiekus 50 kilometrų per valandą greitį ima skleisti žmogui negirdimą, tačiau gyvūnams labai nemalonų aukšto dažnio ultragarsą, jau seniai naudojasi Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių vairuotojai.
Labiau klausa nei rega pasikliaunantys laukiniai žvėrys tikrai nepuls automobilio, kuris iš tolo – maždaug 400 metrų atstumu – skleidžia atbaidantį garsą.
Toks daviklis kainuoja apie 35 litus.

Svarbiausia saugus greitis
Žinomas lenktynininkas Evaldas Čirba pasidalijo savo pastebėjimais apie galimybes išvengti susidūrimų su žvėrimis: „Automobilio greitis turi tiesioginės įtakos smūgio jėgai – jei lėksi 100 kilometrų per valandą greičiu, tokiu greičiu po smūgio į automobilio saloną įvirs ir kelią tau pastojęs gyvūnas. Tai dažniausiai įvyksta su ilgakojais gyvūnais – briedžiais, stirnomis, nes smūgio metu jiems paprastai kertama per kojas.
Trumpakojis gyvūnas – lapė, šernas ar vilkas – tikėtina, bus nublokštas į šalį arba kris po automobilio kėbulu, apgadindamas mašinos dugną.
Rudenį tik šešias valandas būna šviesu, kitu metu – prieblanda arba visiška tamsa, o dar dažnai tvyro rūkas, dulksnoja, lyja. Visa tai gerokai sumažina matomumą kelyje, tamsoje vairuotojas dažnai tampa bejėgis, tad reikia būti dar labiau atidesniems.
Kuo kelias siauresnis, tuo greitis turėtų būti mažesnis. Juk paprastai žvėrys iššoka iš kelkraščio.
Todėl tamsiu paros metu magistraliniu keliu visada važiuoju antrąja eismo juosta – arčiau skiriamosios vejos, kad kuo anksčiau galėčiau pamatyti nuo miško į važiuojamąją kelio dalį atbėgantį žvėrį. Gyvūną tamsoje išduoda žybsintys judantys taškeliai – automobilio šviesą atspindinčios jo akys. Nereikėtų pamiršti, kad jų kelyje gali ir nesimatyti, jei gyvūnai nebus atsisukę į vairuotojo pusę ir jų akys nesublizgės. Tokiais atvejais gyvūnai tampa matomi likus labai mažam atstumui iki jų, tuomet gali išgelbėti tik labai greita reakcija ir mažas greitis.
Svarbu žinoti ir tai, kad gyvūnų kailis, nesvarbu, kokia jo spalva, tamsoje beveik susilieja su asfaltu ir neatspindi jokios šviesos. Išvydus ant kelio žvėrį, negalima įjungti ilgųjų šviesų – jos apakins gyvūną ir jis pradės blaškytis.
Jei kelią pastojo šernas, reikėtų žinoti, kad jis niekada neapsisuks atgal, o paskui jį, tikėtina, keliaus dar 5–6 jo šeimos nariai.
Prie kelio prisiartinęs briedis gali kurį laiką ramiai stovėti, o po to atlikti staigų šuolį.
Jei automobiliu kliudėte gyvūną, nesiartinkite prie jo – būdamas sužeistas ir ištiktas šoko gali jus sužaloti.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.