Didelių diskusijų visuomenėje sukėlęs naujas Darbo kodeksas vėl bus svarstomas Seime. Trišalė taryba šį mėnesį baigė derybas dėl didžiausius ginčus kėlusių kodekso nuostatų, tačiau dėl dalies jų taip ir nesusitarė.

AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ profsąjungos komiteto pirmininkas E. Kalčenko sako, jog naujajame Darbo kodekse liko darbuotojams nenaudingų nuostatų.

Trišalė taryba, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai, nerado bendros pozicijos dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų. Todėl Vyriausybei ir Seimui perduotos skirtingos socialinių partnerių pozicijos šiais klausimais.

Dėl ko susitarti pavyko
Vis tik dėl dalies svarbių naujojo Darbo kodekso nuostatų susitarta. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje skelbiamais Trišalės tarybos susitarimais, darbuotojų  atostogos per metus sieks 20 darbo dienų, o papildomos atostogų dienos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais. Be to, darbuotojai  per savaitę negalės dirbti ilgiau kaip 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą bus taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 valandos per savaitę, neįskaitant papildomo darbo.
Darbdaviai privalės vesti visų darbuotojų, išskyrus dirbančių pagal nekintantį darbo grafiką, laiko apskaitą. Nustatomos kompensacijos už darbą lauko sąlygomis. Taip pat sutarta dėl lengvesnių sąlygų gauti nedarbo išmoką. Teisę į nedarbo išmoką turėtų žmogus, kuris iki įsiregistravimo darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (pernai priimtame kodekse reikalauta 24 mėnesių stažo). Ši išmoka būtų mokama 9 mėnesius.
Asmenims, įsivaikinantiems vaikus, suteikiama teisė į tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas.

Profsąjungos įžvelgė grėsmę
Profesinių sąjungų pasipriešinimo sulaukė svarstytas siūlymas darbuotojų atstovų konsultavimo ir informavimo funkcijas perkelti darbo taryboms. Profesinės sąjungos abejojo, ar tokios darbo tarybos, steigiamos darbdavio iniciatyva, bus objektyvios bei nepriklausomos. Pagal pasiektą Trišalės tarybos susitarimą, darbo taryba bus privaloma, jeigu įmonėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu daugiau kaip trečdalis darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas vykdo įmonės profesinė sąjunga.

Naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo valdžia daugiau atidėti nežada – jis turi įsigalioti nuo liepos 1 d.

Daugiau atidėlioti nežada
Seimas turėtų per balandį–birželį apsvarstyti ir priimti pataisas naujajame Darbo kodekse, kuris yra pagrindinė socialinio modelio, numatančio darbo santykių ir socialinės sistemos pertvarkas, dalis. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas dar kartą nebus atidėtas – jis įsigaliosiąs nuo šių metų liepos 1 d.
Buvusios kadencijos Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė dar pernai, o įsigalioti jis turėjo nuo šių metų pradžios. Tačiau darbą pradėjęs naujai išrinktas Seimas atsižvelgė į darbuotojų susirūpinimą savo teisėmis. Naujoji valdžia pusmečiui atidėjo Darbo kodekso įsigaliojimą, kad per šį laikotarpį būtų suderinti darbuotojų ir darbdavių interesai.
Ekonomistai taip pat ragina nedelsti – anot jų, naujasis socialinis modelis garantuos spartesnę ekonomikos plėtrą, padės pritraukti investicijų, o konkurencingumą didins ir numatytos lankstesnės darbuotojų atleidimo sąlygos.

Mato kitą medalio pusę
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos nario, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ profsąjungos komiteto pirmininko Eduardo Kalčenko nuomone, argumentas dėl investicijų pritraukimo yra ginčytinas. „Yra šalių, kurios liberalizavo darbo kodeksus, bet investicijų jose nepadaugėjo. Tai labiau skaičiavimai, kurie gali realizuotis arba ne. Teko bendrauti su Vengrijos, Lenkijos profesinių sąjungų atstovais, kurie pasakojo, kad darbo kodekso liberalizavimas jų šalyse investicijoms įtakos neturėjo“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, profsąjungos nesiginčija, kad naujame Darbo kodekse yra teigiamų dalykų. „Bet vienas iš blogiausių dalykų – metinės viršvalandžių normos didinimas nuo dabar leidžiamų 120 iki 180 valandų, – mano darbuotojų atstovas. – O jeigu įmonė turi kolektyvinę sutartį, metinę viršvalandžių normą bus galima didinti iki 240 valandų. Žmogui tai gal bus naudingiau iš ekonominės pusės, bet yra ir kita medalio pusė. Pirmiausia, žmogus pervargsta, dėl to didėja nelaimingų atsitikimų rizika. Antra, tai neigiamai atsilieps šeimos gyvenimui – jei vienas iš tėvų praktiškai grįžta namo tik pernakvoti, tai kaip jis prisidės prie vaikų auklėjimo, kada leis laiką su šeima?“

Pavojus teisių gynimui
Trišalėje taryboje nepasiekta susitarimo ir dėl streikų organizavimo. „Lietuvoje apskritai darbuotojams sunku paveikti darbdavius, nes nėra streikų tradicijos, – sakė pašnekovas. – Šiuo metu streikas įmanomas, tačiau teisiškai jį įvykdyti labai sunku. Naujame Darbo kodekse numatytos lengvesnės sąlygos surengti streiką, tačiau darbdavys po 7 dienų galės skelbti lokautą. Tai – darbdavio atsakomieji veiksmai. Darbdavys gali sustabdyti darbuotojų darbo sutarčių galiojimą ir į jų vietas priimti dirbti kitus žmones. Tuomet streikas nebeturi prasmės, nes įmonės veikla atnaujinama. Taip darbuotojai netenka svertų paveikti darbdavį.“
Nesutarta ir dėl papildomos profsąjungos narių apsaugos – ji garantuojama tik pirmininkams. Tai užgniauš darbuotojų norą dalyvauti profsąjungų veikloje, reikšti savo nuomonę. „Lietuvoje ir taip labai mažai žmonių dalyvauja profsąjungų veikloje – tik 10 procentų. Dabar žmonės aktyvūs prie kompiuterio klaviatūros – rašo komentarus po straipsniais ir ragina kažką daryti. O pakvietus ateiti, susiburti ir tai daryti patiems – niekas nenori“, – apgailestavo pašnekovas.

Baiminasi pigesnės darbo jėgos
Pasak E. Kalčenko, profsąjungos įžvelgia šalies darbuotojams nenaudingą naujojo Darbo kodekso tikslą – paskatinti darbo jėgos iš trečiųjų šalių įsivežimą. „Kadangi Lietuvoje trūksta darbuotojų, darbo kodekse yra punktų, palengvinančių laikino įdarbinimo agentūrų veiklą. Dėl šių klausimų nesutarta, juos svarstys Seimas. Jei kažkas ten dirba vardan Lietuvos, tai neturėtų taip būti. Darbuotojų jau atvežama nemažai, jei tai vyks masiškai, tikėtis atlyginimų kėlimo net neverta“, – sakė pašnekovas.
Palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje mažai sudaroma ir kolektyvinių sutarčių. „Darbo kodeksas suteikia darbuotojams pagrindines garantijas, o papildomų gali būti numatoma kolektyvinėje sutartyje. Jos sudaromos tose įmonėse, kuriose veikia profsąjungos. Pavyzdžiui, kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas papildomas premijų išmokėjimas, kasmetinis darbo užmokesčio kėlimas, papildomas sveikatos draudimas, parama mirus vienam iš darbuotojo tėvų, vaikų poilsio stovyklų apmokėjimas“, – vardino E. Kalčenko.
Tokia darbuotojams palanki kolektyvinė sutartis sudaryta AB „Nordic Sugar Kėdainiai“. Šioje vokiško kapitalo įmonėje darbuotojų profsąjunga veikia aktyviai, jos nariais yra apie pusė darbuotojų. „Koncernas, kuriam priklauso mūsų įmonė, laikosi požiūrio, kad su darbuotojais reikia tartis ir kalbėtis“, – sakė pašnekovas.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Aš ir tiek

    E.Kalčenko kita medalio pusė,apie kokius vaikus,šeima kalbate? Šeima sugriuvo,pats turintis nepilnamete dukra,vengiantis atsakomybės asmuo,jauna mergina suviliojas,niekšas esate ponas E.Kalčenko.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.