Kėdainiečiams jau krito į akis gana neįprastose vietose įvairius triukus atliekantis jaunas sportiškas vaikinukas. Salto parke, šuoliai per laiptus, sukinukai prie garažų sienų – tuo septyniolikmetis Titas Valionis stebina aplinkinius. 

Parkūro judesių Titas nepamiršta net kelionėse.

Šviesiosios gimnazijos antroko tėvai jau susitaikė su tuo, kad sūnaus širdis vis labiau linksta į Lietuvoje vis populiarėjantį parkūrą. „Tėtis iš karto pritarė mano norui pabandyti padaryti parkūro pratimus, mama kiek atsargiau į tai žiūrėjo. Galbūt galvojo, kad pabandysiu ir mesiu. Bet man parkūras labai patinka. Kiti sako, jog turėtų būti nuobodu nuolat šlifuoti tuos pačius judesius, o man tikrai neatsibosta. Kad aš, būdamas fiziškai gana stiprus ir vikrus, ištobulinčiau ir saugiai atlikčiau salto, prireikė pusmečio. Labai džiaugiuosi susidraugavęs su parkūru, nes jis mane grūdina ir fiziškai, ir psichologiškai“, – sakė T. Valionis.

Kompiuteris padėjo atrasti parkūrą

Garažo siena – puiki vieta tobulinti parkūro elementus.

Paklaustas, kaip atrado parkūrą, Titas tik nusišypso: „Man šį aktyvų judėjimą padėjo atrasti kompiuteris. Viskas nutiko gana atsitiktinai. Kartą sėdėjau prie kompiuterio ir iš nuobodulio internete ieškojau kokių įdomesnių vaizdų. Klajodamas paieškose stabtelėjau ties parkūro pasirodymais. Mane tai taip sužavėjo, kad aš visą pusdienį ieškojau vis daugiau parkūro atstovų pasirodymų ir analizavau, kas, ką ir kaip daro. Pažiūrėjęs gana įspūdingus pasirodymus pats sau tariau – aš irgi galiu to išmokti. Kadangi esu užsispyręs, tai ir ėmiausi parkūro judesių. Pradėjau nuo salto, vėliau atsirado įvairūs sukinukai, šuoliukai. Lauke treniruojuosi ant smėlio, ant laiptų, prie sienų, salėje vartausi ant čiužinių. Viską darau vienas pats“, – atviravo jaunuolis.

Parkūras reikalauja disciplinos

Kad atliktų atbulinį salto, teko gerokai pavargti.

Titas apgailestavo, kad Kėdainiuose gana paprasta infrastruktūra, nėra daug kampuotų, modernių statinių ar laiptų, kurie pasitarnautų jo bei bičiulių pasirodymams.
Parkūras Titą suviliojo po jaunuolio bandymų užsiimti kovos menais, bėgioti, žaisti krepšinį. „Sportas man labai svarbus. Nemėgstu sėdėti ir nieko neveikti. Daugeliui parkūras atrodo lengvai chuliganiškas užsiėmimas, tačiau jis labai moko disciplinos. Juk tik vienas netikslus judesys, ir gali susižeisti, patirti traumą. Tad viską reikia daryti tiksliai, nors improvizacijų ir netrūksta. Aš jau ne kartą minėjau, kad parkūras mane savotiškai sudrausmino. Kai kyla noras kažką padaryti, energiją nuleisdamas, padarau salto ir žygiuoju toliau“, – šypsojosi energingas jaunuolis.

Intensyvi metų pradžia
Parkūru Titas domisi tik ketvirtus metus, tačiau jo pasirodymai neliko nepastebėti bendraminčių ir šį judėjimą propaguojančių žmonių. Kadangi Kėdainiuose daugiau tuo besidominčių jaunuolių Titas nesutiko, tai nemažai laiko praleidžia su bendraminčiais iš Panevėžio. Vaikinai ne tik rengia bendras treniruotes, bet ir ruošia pasirodymus. „Vieno pasirodymas nėra toks įspūdingas kaip grupinis. Tada mes galime vienas kitą papildyti“, – sakė gimnazistas.

Parkūras – savotiška filosofija, kupina įvairiapusės laisvės.

Šiuos metus T. Valionis pradėjo labai intensyviai. Jis dalyvavo dvejose varžybose ir dviejuose pasirodymuose.
Šiauliuose vykusiose varžybose iš viso savo gebėjimus rodė 20 parkūro meistrų. Greičio rungtyje kėdainietis liko trečias, o laisvojoje rungtyje jo pasirodymas įvertintas geriausiai.
Rygoje vykusiame atvirame Latvijos parkūro čempionate varžėsi ne tik latviai, bet ir lietuviai, rusai. Titas džiaugėsi, kad iš Rygos grįžo pakliuvęs į geriausiųjų aštuonetą. „Labai džiaugiuosi tuo pasirodymu, juk buvo labai daug pajėgių sportininkų. Varžybos ir yra įdomios ne tik tuo, kad pats gali parodyti, ką sugebi, bet ir pasigėrėti kitų pasirodymais“, – varžybų įspūdžiais dalijosi Titas.
Be šių varžybų, kėdainietis sausio mėnesį dar vyko į Vilniuje vykusį parkūro pasirodymą. Jame savo gebėjimus demonstravo geriausi šio užsiėmimo Lietuvos meistrai.

Parkūras ne tik judesiai
Pasak Tito, parkūras ne tik įvairūs judesiai, turintys gimnastikos elementų. Tai – ir savotiška filosofija, skatinanti įveikti gyvenimo kelyje pasitaikančias kliūtis. „Treiseriai išsikelia sau tikslą nuo taško A iki taško B patekti kuo įmantriau ir nepaisydami jokių kliūčių. Vadinasi, šis judėjimas moko aštraus mąstymo, gero strategavimo ir tikslo siekimo“, – savo požiūrį į parkūrą išsakė septyniolikmetis.
Tito teigimu, susidomėjęs parkūru jis tapo ir gerokai laisvesnis: „Man parkūras – ir laisvė, atviras mąstymas, naujos pažintys.“
Vaikinas prasitarė, kad į varžybas ar pasirodymus jis dažniausiai renkasi keliones autostopu. „Kažkaip tapau atviresnis žmonėms ir įgavęs daugiau pasitikėjimo. O tos kelionės man irgi savotiškas iššūkis. Juk išmokstu įveikti kliūtis, grūdinuosi, ugdau valią. Jau teko stabdyti mašinas spaudžiant septyniolikos laipsnių šaltukui. Gerai, kad tąkart ilgai nereikėjo stovėti. Norinčių pavežti pasitaiko įvairių žmonių. Kartą mane vežė kunigas, tai mes įdomiai pakalbėjome apie įvairius gyvenimiškus dalykus. Kitą kartą mane su draugu pavežė verslininkas, kuris po pokalbio draugui pasiūlė darbą. Matyt, palikome gerą įspūdį.“
Kalbėdamas apie ateitį Titas kaip visada nusišypso ir sako, kad didelių planų neturi: „Norėčiau toliau tobulėti ir su draugais surengti pasirodymą Kėdainiuose. Tegul kuo daugiau žmonių pamato, kad parkūras yra nuostabus dalyykas.“


Parkūras (pranc. parkour – distancija, kliūčių ruožas) – sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau. Parkūras atsirado 1987 metais, jo pradininkais laikomi David Belle ir Sébastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų, buildering’o ir kitos technikos, remiamasi tam tikra suvokimo filosofija. Žmonės, užsiimantys parkūru, vadinami treiseriais (pranc. traceur).
Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiose savo gyvenimo situacijose. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos naudoja treiseriai: jėga ir teisingas jos panaudojimas, mokėjimas greičiau kitų atsidurti reikiamoje miesto vietoje. Parkūro šūkis – nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti. Parkūras – gyvenimo filosofija ir judėjimo menas.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. susirūpinęs

    Šaunus vaikinas.Bet man truputį baisoka žiūrėt į jų atliekamus triukus.Ypač į atbulinį salto.Kartais per kompiuterį pasižiūriu į tuos vadinamus gal kam ir juokingus vaizdelius,kur krentama,griūvama ar dar kitaip,be abejo,užsigaunama.Kalbėjausi su keletu tokių ,,stebėtojų“,tai pasirodo ,kad ir jiems tarsi sugelia
    toji video užfiksuota sutrenkimo vieta.Žodžiu,negaliu žiūrėt tų kritimų ir užsigavimų be diskomfortą sukeliančių gėlimų.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.