Antradienį linksmai atšventus Užgavėnių šventę, kitą dieną krikščioniškas pasaulis pradeda gavėnios – atgailos ir susikaupimo – laikotarpį. Šis metas nuo seno buvo svarbus bei ypatingas ir lietuviams: septynias savaites iki šv. Velykų tautiečiai laikydavosi pasninko, laukdavo grįžtančių paukščių, spėliodavo, kokie bus pavasario, vasaros, rudens bei žiemos orai, atgailaudavo ir melsdavosi. 

Tačiau kiek tai aktualu XXI a. žmogui?
Seniau žmonės gavėnios laikotarpiui ruošdavosi iš anksto – prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų, turėdavo pridžiovintų vaisių. Po Užgavėnių šėlsmo prasidėdavo rimtis.

Antradienį Kėdainių kultūros centre vyko Užgavėnių šventė, kurios metu kėdainiečiai gerai pasilinksmino, sočiai prisivalgė, pasišoko bei galiausiai sudegino čiūčelą.

„Mes esame tokia tauta, kad visose šventėse per tam tikrus simbolius siekiame gerovės sau. Užgavėnės irgi yra tokia šventė, kai per įvairias apeigas skatiname geresnį derlių. Mums, lietuviams, yra ypač reikšminga Pelenų diena. Tiesa, žymiai anksčiau būtent per šią dieną vaikščiodavo atitinkamai apsiskarmalavę persirengėliai. Tokia tradicija buvo ypač gaji Surviliškio apylinkėse. Pelenų dieną persirengėliai vežiodavo „kūdą“ pamėklę, apkarstytą svogūnais. Užeidavę pas žmones į namus, pabarstydavo pelenų, paliedavo vandens. Žmonės duodavo jiems maisto – svogūnų, daržovių, vaisių. Vėliau ši tradicija perėjo į Užgavėnių dieną“, – pasakojo Kėdainių krašto muziejaus etnologė Regina Lukminienė.

Kovą grįžta paukščiai
Pasak pašnekovės, gavėnios laikotarpis lietuviams buvo svarbus dėl daugelio aplinkybių.
„Pagal kovo pirmąsias dienas žmonės spręsdavo, kokie bus tų metų laikai – pagal pirmą kovo dieną spręsdavo, koks bus pavasaris, pagal kovo antrąją – kokia bus vasara, pagal trečiąją – ruduo, pagal ketvirtą dieną – kokia bus ateinanti žiema. Pavasarį mes dairomės į gamtą ir laukiame sugrįžtančių paukščių – jie nuo seno mūsų tradicijoje užėmė ypač svarbią vietą, todėl pavasarį gausu jų grįžimo sutiktuvių švenčių. Vasario 24-ąją minima vieversio diena, kovo 4-oji minima kovų, kovarnių diena. Po savaitės, kovo dešimtąją, būdavo švenčiama 40-ties paukščių diena (diena taip vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę). Kovo 19-ąją į Lietuvą sugrįžta pempės, o kovo 25-ąją grįžta gandrai“, – sakė R. Lukminienė. Pasak jos, šios paukščių sugrįžtuvių šventės buvo labai svarbios ir didelės šventės, apipintos įvairiais tikėjimais, draudimais.

Prisimenamos pasninko tradicijos naujai
Pasak etnologės, pasninko tradicijos keičiantis metams vis keičiasi – seniau pasninkas būdavo žymiai griežtesnis, kai nuo mėsos ir riebių patiekalų, pieno produktų turėdavo susilaikyti visi suaugusieji (išimtys būdavo daromos tik vaikams, ligoniams, senoliams). Keičiantis laikams, dažnas pasninkauja tik kartą ar kelis kartus per savaitę (dažniausiai trečiadieniais bei penktadieniais). Svarbiausias gavėnios meto svečias ant mūsų senelių ir prosenelių stalo buvo silkė, įvairios košės, bulvės su lupenomis ir raugintais kopūstais, kisielius. Daug valgydavo grūdinės kultūros (rugiai, miežiai, avižos, grikiai, žirniai, pupos), aliejinių augalų (kanapės, linai, aguonos). Žinoma, buvo privaloma riboti ne tik maisto produktus, bet ir jų kiekį. Per septynias pasninko savaites organizmas gerai išsivalydavo. Kad reikia tam tikrą laiką susilaikyti nuo kai kurių maisto produktų, įrodė ir medicina. Tyrimai rodo, kad pasninkas teigiamai veikia sveikatą.
„Būtų sunku teigti, kad gavėnios pasninko tradicijos nyksta. Mūsų visuomenėje augant veganų, vegetarų skaičiui, auga susidomėjimas ir pasninkavimo tradicijomis. Džiugu, kad vis dažniau prisimenama tai, kas sena ir patikrinta“, – sakė R. Lukminienė.
Tiesa, yra kategorija žmonių, kurie nepasninkauja ir elgiasi įprastai, valgo kaip yra įpratę. „Tai priklauso nuo žmogaus asmeninės nuostatos ir pasirinkimo. Juk gyvename laikais, kai turime itin daug galimybių ir pasirinkimo variantų kaip elgtis ir gyventi“, – šyptelėjo R. Lukminienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.