Kvies atpažinti smurto atvejus

0

Tėveliams ir pedagogams Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja mokymus, skirtus atpažinti smurto atvejus vaiko elgesyje. Po pastarojo Kėdainiuose įvykusio ir visą Lietuvą sukrėtusio smurto prieš mažametį atvejo ugdymo įstaigos noriai jungiasi prie ini­ciatyvos. Juk smurto apraiškų galime sutikti bet kur – ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigoje ar tiesiog gatvėje.

Psichologė D. Govorova teigia, kad per nuolatinį lėkimą sunku pastebėti smurto atvejus aplink mus.

„Mokymus, susijusius su žmogaus psichine sveikata, vykdėme ir pernai metais. Į susitikimus atvyks vaikų psichologė Daiva Govorova. Jau turime užsiregistravusių 17 ugdymo įstaigų. Su pedagogais šnekėsime, kaip pažinti smurtą vaiko elgesyje, o su tėveliais kalbėsime, kaip auklėti vaiką be smurto. Visos paskaitos bus nemokamos“, – sakė visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Aida Butkienė.

Ar visada pastebime?
Pasak vaikų psichologės D. Govorovos, yra labai daug smurto ženklų ir simptomų. „Gali būti pasikeitęs vaiko elgesys, jis gali būti liūdnas, gali būti vienišas, nenorintis bendrauti. Patys paprasčiausi yra fiziniai požymiai: matomos mėlynės, nubrozdinimai, gali būti suplėšyti rūbeliai. Būna, kad toks vaikas pats smurtauja prieš kitus vaikus. Tokiu atveju jau galima kelti klausimą – gal prieš jį patį namuose yra elgiamasi agresyviai?“ – pasakojo ji.
Smurto mūsų aplinkoje yra labai daug, bet per nuolatinį skubėjimą mes jo nepastebime. O ir smurto diapazonas yra labai platus – nuo žeminimo ir patyčių iki fizinių veiksmų. Pasak pašnekovės, mūsų visuomenė šia liga yra užsikrėtusi jau labai seniai. Ir ją galima pastebėti tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų santykiuose.

Susiduria su lėšų stygiumi
„Apie šią problemą reikia ne tik kalbėti, bet ir ją spręsti. Pirmiausia mums patiems reikia keisti mąstymą, požiūrį. Pati pagrindinė bėda, mano manymu, yra tai, kad žmonės nori pakeisti kitus, o ne save. Reikia pradėti nuo savęs, o po to bendradarbiauti su kitais, su įvairiomis institucijomis“, – pasakojo psichologė.
Ji išskiria ir dar vieną problemą – pinigus.
„Paprasta – daug vaikų, kuriems reikalinga pagalba, jos negali gauti, nes tėvai neturi galimybių savo vaikų vežioti, jiems per toli. Savo ruožtu mes, specialistai, galime vaikams suteikti 20 dienų per metus trunkančias konsultacijas. Tai išties svari pagalba. Bet būna ir taip, kad pagalbos suteikti negalime, nes tėveliai neturi galimybių atvežti savo vaikus“, – pasakojo pašnekovė.
Pradėdama dirbti su smurtą patyrusiais ar smurtaujančiais vaikais, psichologė lieka dėmesinga ir tėveliams. „Keičiu tėvelių supratimą ir mąstymą. Baisiausias dalykas šeimoje – smurtas, jo yra ir mūsų aplinkoje. Tad svarbu jį atpažinti ir užkirsti jam kelią“, – sakė vaikų psichologė D. Govorova.

Leave A Reply