Močiutės nėriniai – tik geltonos, žalios ir raudonos spalvų

Įėjusi į 86-erių metų senjoros, buvusios pedagogės Antaninos Leonavičienės namus iš nuostabos išpučiu akis. Vienas jos kuklaus namelio kambarėlis išpuoštas nuostabiais, trijų spalvų nėriniais! O tos spalvos – tai mūsų gimtosios šalies vėliavos spalvos…

„Geltona, žalia, raudona… man jos yra pačios gražiausios, todėl ir šis trispalvės motyvais puoštas kambarys man yra ypatingai mielas. Mezgu, nes man pačiai tai yra gražu, malonu bei padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo įkyrių minčių“, – šypsojosi guvi senjora, kuri iki šiol mezga bei neria nenaudodama akinių.

Kūrė beveik 30 metų

Moteris rankdarbiais užsiima nuo pat jaunystės laikų – įvairių, savo rankomis padarytų darbelių ji yra ne tik labai daug prikūrusi, bet ir nemažai jų išdalinusi kitiems. Moteris pasakoja, kad pradėjusi nerti Lietuvos vėliavos spalvų motyvais tuomet, kai šalis paskelbė savo nepriklausomybę.

„Esu savamokslė, megzti, nerti, siuvinėti mokiausi pati. Savo darbelius dovanoju tik artimiesiems, ypač nemažai jų esu padovanojusi savo mylimoms sesėms, su kuriomis iki šiol labai gražiai bendraujame. Na, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę pagalvojau, o kodėl man nepapuošti savo namų lietuviška tematika? Pirmiausiai nunėriau šią trijų spalvų staltiesėlę (mosteli ranka į ant staliuko užtiestą nėrinį), vėliau apnėriau pagalvėles bei sukūriau labai daug kitų, geltonos, žalios ir raudonos spalvų rankdarbių. Paskutinis mano darbas – šios trispalvės užuolaidėlės ant durų (įėjimą į kambarėlį puošia įspūdingo dydžio ir ilgio nėrinys). Turiu dar nemažai idėjų, tad nėriniais užsiimsiu ir toliau“, – šypsojosi A. Leonavičienė.

Moters bene mėgiamiausios parduotuvės yra tos, kuriose galima įsigyti siūlų bei kitų, rankdarbiams skirtų priemonių. Užsuka ji ir į dėvėtų drabužių parduotuves – pamačiusi mezginį su viena iš trijų spalvų, net nedvejodama jį nusiperka ir, išardžiusi, pradeda kurti savai širdžiai mielą kūrinį.

Meilė tėvynei – nuo pat mažumės

Paklausta, kur tokios didelės meilės savo tėvynei šaknys, moteris prisimena savo tėvelius. „Mūsų tėvai buvo labai religingi, nuo pat mažumės mums skiepijo meilę tėvynei, darbui ir religijai. Nors teko dirbti sovietų laikais, bet nei pioniere, nei komjaunuole, nei partine nebuvau. Ir apskritai, kaip savo tėvynės nemylėsi? Juk tokia graži ta mūsų Lietuva: auga didingi ąžuolai, gražūs beržynai, amžinai žaliuojančios eglaitės; gandrai kalena, gegutės kukuoja, lakštingalos suokia! Ar begali būti gražiau?“ – šypsojosi moteris.

A. Leonavičienė yra tikra kėdainietė – jos gimtinė yra netoli Juodkiškio (Kėdainių raj.). „Mano tėveliai buvo paprasti žemdirbiai. Na, o aš išėjau mokytojauti net nebaigusi 10 klasės. Buvau labai jauna, tačiau mokytojauti buvo sena mano svajonė. Vėliau pedagoginius mokslus baigiau neakivaizdžiai. Didžiuojuosi, kad mokytoja išdirbau net 42-ejus metus, be to, iki šiol labai gražiai bendrauju su kai kuriais savo mokiniais“, – pasakojo A. Leonavičienė.

Gražius ir šiltus santykius moteris palaiko ir su savo draugais, kurių turi nemažą būrį. Jau yra tapusi tradicija, kad Vasario 16-ąją visi jos draugai susirenka kartu A. Leonavičienės namelyje bei kartu pažymi šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią šventę.

„Gyvenimas yra gražus – nepastebėjau, kaip jis praėjo. Gimiau Lietuvai esant laisvai ir tikiu, kad užmerksiu akis jai esant laisvai. Labai myliu Lietuvą ir didžiuojuosi, kad esu lietuvė“, – šyptelėjo senjora.

Kaštonus puoš trispalviais paukščiais

Kėdainių seanamiesčio bendruomenė gamina trispalvius paukščius.

Lietuvių tautos istorijoje gausu svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet pamatinės. Būtent tokia yra Vasario16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. 1918 metų Vasario 16-oji buvo lemtinga mūsų dabarčiai ir ateičiai. Todėl kviečiame visus geros valios žmones, kėdainiečius iškilmingai paminėti Lietuvos šimtmetį ir Vasario 16-ąją.

Kaip žinia, Kėdainių  senamiesčio bendruomenė šiemet nusprendė prisidėti prie VšĮ „Stepo sala“ ir kitų Kėdainių miesto organizacijų organizuojamo, vasario 16 dieną vyksiančio pėsčiųjų žygio. Pirmiesiems susirinkusiems žygio dalyviams bus padovanota 100 Lietuvos trispalvių vėliavėlių. Vėliau žygio dalyviai bus pakviesti trispalviais paukščiais padabinti senamiestyje augančius kaštonus.

Todėl vasario 9-osios vakarą Kėdainių senamiesčio bendruomenės aktyviausi nariai (18 žmonių) susirinko į senamiestyje esančią nedidelę, bet jaukią kavinukę „LAFFA coffee“ gaminti trispalvių laisvės paukščių. Artėjančiam Lietuvos šimtmečiui buvo planuota padovanoti 100 trispalvių paukščių, tačiau smagiai leidžiant laiką kraštiečiai iš viso pagamino net 268. Šiais laisvės paukščiais žygio dalyviai vasario 16 d. puoš senamiestyje augančius kaštonus.

Kėdainių senamiesčio kavinėse „LAFFA coffee“ ir „Kavamanija“ vasario 12–18 d. organizuojama Kėdainių miesto ir gyventojų šimt­mečio fotografijų paroda. Kviečiame ir kitus miestelėnus paskolinti minėtoms kavinėms namuose, senuose albumuose turimas nuotraukas tema „Žmonės ir miestas“.

Unikaliame riešinių konkurse – ir kėdainiečių sėkmė

Riešinių konkurse „Mūsų Lietuva“ puikiai įvertinti ir mūsų kraštiečių Danos Morozovienės bei Onos Barbačkovos darbai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Darbščias rankas turinčias kraštietes suvienijo bendras tikslas – tautinės kultūros puoselėjimas. Kraštiečių Danos Morozovienės ir Onos Barbačkovos megztos riešinės įvertintos visos šalies mastu. Moterys, Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos narės, sėkmingai dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje organizuotame riešinių konkurse „Mūsų Lietuva“.

Dvi gabios moterys pateko į konkurso laureatų ir diplomantų kategorijas. Pasak Kėdainių kurčiųjų organizacijai vadovaujančios Viktorijos Mockutės, konkursui buvo pateikta daug tautiečių darbų, bet tik 59 atitiko keliamus reikalavimus. Megztos, nertos ar iš vilnos veltos riešinės turėjo būti Lietuvos Respublikos vėliavos spalvų ir jose turėjo atsispindėti tautiniai raštai. Mūsų kraštiečių riešinės buvo įvertintos labai gerai, o abiejų organizacijos atstovių darbai jau eksponuojami parodose. Jų darbai buvo eksponuojami Seimo Jungiamojoje galerijoje, o nuo vasario 9 dienos prasidėjo parodų kelionės po Lietuvą. Pirmoji paroda vyksta Kaune, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje.

Pasak V. Mockutės, galimybę pademonstruoti savo gebėjimus moterims suteikė 2017 metais Kėdainių pirminėje organizacijoje vykdytas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektas ir jo veiklos. Patobulinusios savo įgūdžius ir įgavusios drąsos, moterys nusprendė dalyvauti ir riešinių konkurse.

Riešinių konkursą „Mūsų Lietuva“, skirtą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui, surengė VšĮ „Kapolė“. Konkurso dalyvių amžius buvo labai įvairus – nuo devynerių iki septyniasdešimt septynerių metų, tačiau visus juos vienijo bendras tikslas – puoselėti tautinę kultūrą.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.