Kėdainių lietuvių ir švedų draugija, prieš trejus metus paminėjusi savo veiklos 15-metį, nutarė kasmet rengti vadinamąsias švedų kultūros dienas. Tokios dienos rengiamos jau trečius metus iš eilės. Praėjusio ketvirtadienio popietę Kėdainių lietuvių ir švedų draugija rajono gyventojus vėl pakvietė į netradicinius renginius, kuriuose netrūko pokalbių, diskusijų apie Švediją, norintys galėjo pamiklinti protą viktorinoje ar pirmą kartą paragauti savotiško kvapo ir skonio fermentuotos švediškos silkės. Jau treti metai švedų kultūros dienos „Kėdainiai myli Švediją“ organizuojamos pagal iš dalies Kėdainių rajono savivaldybės finansuotą to paties pavadinimo projektą.

Prie kiekvienos raidės pavaizduoti daiktai, reiškiniai ar simboliai, geriausiai atspindi Švedijos esmę, gamtos, visuomeninius ir kt. reiškinius.

Susitikimas su Kėdainių rajono vadovais

Švedų kultūros dienos prasidėjo susitikimu Kėdainių rajono savivaldybėje. Kėdainių rajono savivaldybės vadovai – mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis − priėmė Švedijos ambasados atstoves: ambasados antrąją sekretorę Hanną Rehn ir kultūros projektų koordinatorę Giedrę Berželionytę. Tai buvo draugiškumo vizitas, kurio metu daugiausia kalbėtasi apie Švedijos ir Lietuvos, Kėdainių ryšius. Ambasados atstovės pasiūlė pasidomėti mobilumo programa valstybės tarnautojams, taip pat kalbėta apie kitus galimus vykdyti projektus.

Po susitikimo su rajono vadovais Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro gidė Edita Mongirdaitė viešnioms aprodė Kėdainių senamiestį, ypač tas vietas ir objektus, kurie istoriškai susiję su Švedija.

Kėdainių rajono savivaldybė turi pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Svaliovo komuna (Švedija). Per miesto šventes vieni pas kitus vyksta valdžios atstovai, koncertuojantys kolektyvai, vykdomi bendri projektai. Neseniai per miesto gimtadienio šventę Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius ir savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis buvo susitikę su bendradarbiaujančio Svaliovo komunos delegacijos atstovais: Christeriu Laurelliu, Komunos tarybos pirmininku, ir Stefanu Larssonu, Komunos vykdančiuoju direktoriumi, bei aptarė tolesnes dviejų savivaldybių bendradarbiavimo kryptis.

Viktorinoje apie Švediją dalyvavo  10 komandų.

Jonas Ohmanas susitiko su jaunimu

Į susitikimą Kėdainių daugiakultūriame centre su žymiu Lietuvos visuomenininku, pagalbos Ukrainai organizacijos „Mėlyna ir geltona“ įkūrėju bei vadovu Jonu Ohmanu susirinko labai daug jaunimo, atvykusio iš Kėdainių profesinio rengimo centro, Šviesiosios gimnazijos, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos bei ktitų mokyklų. ,,Tai buvo paskaita, diskusija apie pilietiškumo esmę ir prasmę su įvairiais pavyzdžiais, kalbant apie Švedijos, Lietuvos bei Ukrainos istoriją”, – trumpai apibendrino susitikimą pats J. Ohmanas.

Susitikimo pradžioje Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Rūta Švedienė pristatė svečią ir pasidžiaugė užsimezgusia draugijos ir žymiausio Lietuvoje švedo draugyste bei antrąjį kartą Kėdainiuose vykdyta akcija „Mėlyna ir geltona“. Akcijos metu, padedant Profesinio rengimo centrui, buvo surinkta nemažai rūbų, batukų, vaikiško maistelio, vitaminų, žaislų. Visi šie daiktai ketvirtadienio vakarą, lydint J. Ohmanui, Kėdainių PRC autobusėliu buvo išvežti į Vilnių, o vėliau pasieks karo zonoje gyvenančius Ukrainos gyventojus.

Susitikimo su jaunimu metu daugiausia kalbėta apie Ukrainos įvykius, žmogaus atsakomybę, pilietinės visuomenės ugdymą. Buvo akcentuojamas istorijos išmanymas, patriotiškumo ugdymas, geras išsilavinimas, knygų skaitymas. Jaunimas, anot Jono Ohmano, turėtų taip pat dalyvauti visuomeniniame judėjime, šalies politiniame gyvenime. Svečio J. Ohmano teigimu, svarbu dalyvavauti ir Šaulių sąjungos veikloje, nes jaunimas turėtų suprasti, kad iškilus būtinybei, reikėtų mokėti Tėvynę apginti ir ginklu.

Paroda – „Švedija nuo A iki Ö“

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelyje, eksponuojama ant molbertų, buvo atidaryta paroda – „Švedija nuo A iki Ö“, parengta kartu su Švedijos ambasada.

Atidaryme dalyvavo Švedijos ambasados atstovės – antroji sekretorė Hanna Rehn ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė, taip pat ir ką tik iš susitikimo su jaunimu iš Daugiakultūrio centro atėjęs Jonas Ohmanas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis, sveikindamas parodos atidarymo proga visus susirinkusiuosius, padėkojo viešnioms už atvykimą į Kėdainius, pasidžiaugė aktyvia Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos veikla, kurios dėka vis glaudžiau plėtojama draugystė tarp kėdainiečių ir švedų.

Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė ir administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis priėmė Švedijos ambasados antrąją sekretorę Hanną Rehn  (antra iš dešinės) ir kultūros projektų koordinatorę  Giedrę Berželionytę.

Parodoje akcentuojami svarbiausi Švedijos gyvenimo akcentai. Pasak Jono Ohmano, paroda įdomi įvairiomis prasmėmis. Iš parodos, kurioje pristatyta Švedijos abėcėlė matyti, kad tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje kalba yra labai svarbi. Tai priemonė išreikšti savo tapatybę. Švedai didžiuojasi savo kalba ir literatūra. Prie kiekvienos raidės pavaizduoti daiktai, reiškiniai ar simboliai (prasidedantys būtent ta raide) neatsitiktinai – jie geriausiai atspindi Švedijos esmę, gamtos, visuomeninius ir kt. reiškinius.

Švedijos ambasados antroji sekretorė Hanna Rehn sakė, kad Švedijos abėcėlėje yra 29 raidės.Viešnia pasirinktinai komentavo, ką reiškia prie raidės pavaizduotas simbolis. Abėcelę ji pradėjo komentuoti nuo raidės F. Būtent šią raidę geriausiai atspindi fika, tai kavos gėrimo pertraukėlė, kuri Švedijoje privaloma ir labai populiari su kolegomis, draugais ar artimaisiais. Įdomu, kad švediška Ö reiškia ne tik raidę, bet ir vienos raidės žodį – tai yra sala.

Protmūšis apie Švediją

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje buvo surengtas protmūšis, vadinamoji viktorina apie Švediją. Norintiems joje dalyvauti buvo prašoma užsiregistruoti iš anksto. Iš viso viktorinoje dalyvavo net 10 komandų, kurias sudarė po 4 žaidėjus – daugiausiai mokyklinio amžiaus jaunimas. Net keturias komandas sudarė Kėdainių kalbų mokyklos mokiniai ir mokytojai. Klausimai viktorinai buvo atsiųsti iš Švedijos ambasados, o protmūšį parengė ir jį puikiai vedė vedėjai Tadas Bagdonas ir Laura Sakalauskaitė iš Šviesiosios gimnazijos. Įveikę 5 viktorinos turus, atsakę ,,blic” užduotis, be žodžių pavaizdavę Švedijoje gyvenantį gyvūną, pademonstravę puikias žinias apie Švedijos geografiją, istoriją, kultūrą, meną bei muziką, protmušį laimėjo Kalbų mokyklos mišri mokytojų ir mokinių komanda „Pepės draugai“: anglų kalbos mokytojos Agnė Milašienė ir Izolina Kriščiūnienė bei du mokiniai – Aistė Valiauskaitė ir Naglis Kriūnas. Antrą vietą užėmė taip pat Kalbų mokyklos komanda, pavadinimu „Silkės“, o trečią vietą laimėjo suaugusiųjų komanda, pasivadinusi „Lietuvos vidurys“.

Protmūšio laimėtoja komanda gavo neįprastą prizą, kurį įsteigė Švedijos ambasada Lietuvoje. Geriausias žinias apie Švediją pademontravusi komanda bei viktorinos vedėjai gavo kvietimą rugsėjo 28 d. apsilankyti Švedijos ambasadoje Vilniuje, jie taip pat bus pavaišinti ypatingais, Lietuvos 100-mečiui skirtais pietumis kartu su Švedijos ambasadore Lietuvoje Maria Christina Lundqvist.

Švedas Jonas Ohmanas pademonstravo kaip geriausiai valgyti raugintą, todėl savotišku kvapu pasižyminčią silkę.

Raugintos silkės degustacija

Vakarop bibliotekos kiemelyje ėmė sklisti neįprastai gaminamų ir degustuojamų patiekalų kvapai.

Labiausiai visiems knietėjo paragauti raugintos švediškos silkės – „Surstromming“, prie kurios susidarė nemaža kėdainiečių spūstis. Kaip ją reikėtų valgyti, kokie būtini šios silkės priedai, geriausiai galėjo papasakoti iš Šiaurės Švedijos kilęs (kur ši silkė ypač populiari) Jonas Ohmanas.

,,Džiugu, kad turiu galimybę pasakoti apie savo šalį ir savo kultūrą. Ši silkė − tai mano vaikystės maistas, aš kilęs iš Šiaurės Švedijos, apie 700 kilometrų nuo Stokholmo, nuo tų vietų, kur šios silkės daugiausia gaminama. Yra populiausios dvi šios silkės rūšys – ,,Raudonasis vilkas“ ir ,,Oskaro“, kuri ir buvo ragaujama. Tai ne kas kita kaip fermentuota Baltijos jūros strimėlė. Yra labai paprasta: ar žmogus iškęs tą kvapą ar ne, tuomet išdrįs arba ne pargauti. Ši silkė paprastai valgoma rugpjūčio gale ar rugsėjį“, – intriguojančiai kalbėjo O. Ohmanas

Vieni prašė dar, kiti – ragauti nedrįso

J. Ohmanas pasakojo, kad Švedijoje ši smirdanti silkė valgoma paprastai taip: traški džiovinta arba minkšta (kaip lavašas) švediška duonelė patepama sviestu arba grietine, uždedamas virtos bulvės gabaliukas, su šakute paskleidžiama, tada dedamas silkės gabaliukas, o tada jau svogūno skritinukas. Toks kąsnelis dar užgeriamas stipresniu alkoholiniu gėrimu ar net pienu.
Nekantriai laukiantiems šios silkės degustacijos dėželės su rauginta silke atidarė du Jonai – Švedas Jonas (Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos narys) ir svečias švedas Ohamanas Jonas. Ore pasklido… aštrus silkės kvapas. Pirmąją silkę išdorojo ir su visais priedais J. Ohmanas savo rankomis įteikė vienam kėdainiečiui, kuris suvalgęs gabalėlį paprašė jos dar. Dalybų estafetę perėmusios ,,Grėjaus namo“ merginos vos spėjo suktis ir dėlioti į kėdainiečių lėkšteles švedišką delikatesą. Kai kam kilo klausimas: gal čia ne ta pūdyta silkė, gal čia kitokia, nes ne taip jau baisiai ir smirdėjo. Taip, ši silkė ne pūdyta, ji rauginta, tokios pūdytos išviso nėra, tik liaudyje pasklidusios legendos, kad ji pūdyta dėl jos smarvės. O kvapo stiprumas priklauso ir nuo sudėjimo į dėžutes laiko, ir nuo gamintojo, pagaliau ir nuo oro sąlygų, kuriomis ta silkė atidaroma. Galbūt ir nuo kompanijos, su kuria ta silkė valgoma.

Kėdainiečių reakcija, paragavus šios silkės, buvo įvairi: vieni iš tolo suko nosį nuo aitraus kvapo, kiti gi valgyti visai nedrįso, treti raukėsi, bet vis tiek paragavo. Bet buvo ir tokių, kurie suvalgė po kelis šios silkės gabalėlius.

Prieš pirmą kartą ragaudamas šio švediško ,,skanėsto“ Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis šmaikštavo, kad drįstantiems paragauti šios silkės gal net Švedijos pilietybę galėtų suteikti. Paklaustas, kokia jam pasirodė rauginta silkė jos paragavus, R. Žirgulio reakcija buvo labai normali – skonis pikantiškas.

Iš Labūnavos atvykęs Povilas su draugais taip pat pirmą kartą ragavęs silkės sakė, kad būna ir blogiau bei pridūrė, kad jiems malonu matyti Joną Ohmaną, kurį yra matę tik per televizorių, o šis vakaras labai smagus, geras renginys, šaunu, kad tokia Kėdainių lietuvių ir švedų draugija yra ir tokį renginį suorganizavo.

Klaipėdietė Edita Nurmi su vilkogaudžiu Magnusu, šalia kėdaniečio D. Petkevičiaus šeima.

Vikingiško maisto degustacija

Į švedų kultūros dienas buvo pakviesta dalyvauti ir Edita Nurmi. Edita labai domisi senoviniais, paveldiniais dalykais, istorija, bendrauja su vadinamųjų baltų vikingų − kuršių rekonstrukcijos klubu „Pilsots“. Ji atvyko su krūva rakandų, sūnumi ir dukra, ir labiausiai kėdainiečius sužavėjusiu įspūdingo dydžio vilkogaudžiu Magnusu.

Pasakodama apie vikingų laikus menančius patiekalus, Edita paminėjo silkę, kurią, kad ilgiau išlaikytų, kasdavo į žemę ir pūdydavo. Mėsą merkdavo į pasukas ir taip šviežią išlaikydavo iki trijų savaičių. Norėdami kuo ilgiau išlaikyti sūrius, varškę, raugintą pieną, pildavo į kelių sluoksnių lininius maišus, kuriuos užkasdavo į žemę. Per tuos maišus išbėgdavo pasukos, o maiše likdavo savotiško skonio brandinta varškė ar sūris.

,,Aš noriu parodyti, kad mūsų protėviai valgė skanų, gana sudėtingą maistą, bet tuo pačiu ir labai paprastą. Jie valgė ne tiktai augalų šakneles, riešutėlius, bet ir sudėtingus patiekalus, su kuriais ir noriu jus supažindinti. O gaminsime mes silkių duoną, atkeliavusią iš IX−XII a. Tai yra tas laikotarpis, kai dar nebuvo dūmtraukio ir krosnies, todėl duona buvo kepama ant metalo plokščių arba ant akmens. Šiandien kepsime ne įprastos duonos, bet duonos paplotėlius, įdarytus silkių ,,pabarstukais“ (ilgai kepta sausoje keptuvėje smulkiais gabalėliais pjaustyta silkė). Gardinsime ją su pasukų, varškės ir česnako bei krapų užtepu, o smaližiams bus bandelės, kurias patys kepsis ant pagalių ir galės dažyti į grietinėlės, medaus ir šaltalankio uogų padažą“, − pristatė patiekalus Edita.
Tešla bandelėms buvo suminkyta iš kvietinių miltų, alaus mielių, šiek tiek medaus, pieno, gabalėlio sviesto.

Tą vakarą kėdainiečio Dariaus Petkevičiaus ir Kristinos Rudytės-Petkevičienės šeima buvo lyg gyvi eksponatai, išsiskyrę iš minios savo vikingų laikus primenančia apranga, savo susikaupimu ir darbais. Jie padėjo Editai Nurmi ruošti maistą, o Darius buvo padaręs stovą mėtyti ietims. D. Petkevičius papasakojo apie savo pastatytą vikingų laivą, kuris stovi Drevernoje, ir apie savo norus pastatyti ir Kėdainiuose kokį laivelį, kuris plaukiotų Nevėžiu.

Žaidė kubą, skanavo kavą bei šamą

Nė vienas švedų suėjimas, ypač svečiuojantis vieniems pas kitus, nepraeina be švediško ,,Kubb’o“ žaidimo. Šio žaidimo, kuris yra senas skandinavų šalių žaidimas, ant Nevėžio kranto susirinkusiuosius mokė žaisti Saulius Dombrovas. Na, žaidimu labiausiai domėjosi vaikai ir jaunimas, o suaugusieji tądien daugiau domėjosi maistu. Koks švediškas renginys be fikos, t. y. be kavos su saldėsiais. Švediška ir kėdainietiška kava tądien vaišino „Kavamanija“. ,,Grėjaus namas“ iškepė obuolių, išvirė žirnienės. Tai irgi švediškai virtuvei būdingi patiekalai. Kad iš renginio neišeitume tuščiomis, galima buvo ne tik paragauti, bet ir nusipirkti „Šamūkio“ produkcijos: įvairių užtepėlių su šamu, šamo drebučiuose ir kt.

Idėja gimė prieš trejetą metų

Pasak Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkės Rūtos Švedienės, kai prieš trejus metus buvo minėtas draugijos 15-metis, nuspręsta kasmet Kėdainiuose rengti vadinamąsias švedų kultūros dienas.

„Kėdainiai juk visada garsėjo savo daugiakultūriškumu. Žinoma, švedų bendruomenės nebuvo ir nėra, bet yra istorinių sąsajų, yra žmonių, kurie domisi kitoje Baltijos pusėje esančia šalimi. Kėdainių lietuvių ir švedų draugijoje net 21 žmogus! Tai palyginti daug. Žinoma, ne skaičiai svarbiausia. Svarbiausia, kaip ir įvairiose organizacijoje − bendravimas, domėjimasis panašiais dalykais, nuoširdi veikla, bendrų tikslų siekimas. Mūsų vienas iš svarbiausių tikslų yra propaguoti Švedijos kultūrą, istoriją, meną.

„Kėdainiuose renginių netrūksta, turime gerų kultūros įstaigų, atsidavusių kultūros ir meno srities darbuotojų, bet ir mes norime nors truputį kažką savitą suorganizuoti, sukurti dėl kitų. Mūsų renginiai yra kitokie, jie beveik visada būna susiję su Švedija, tad galbūt savo veikla paskatiname kitus daugiau pažinti, susipažinti, domėtis, sužinoti. Noriu padėkoti pagrindinei projekto rėmėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, iš dalies finansavusiai veiklą pagal projektą „Švedų kultūros dienos: „Kėdainiai myli Švediją“ (ši kultūros diena buvo tik viena to projekto dalių). Taip pat tariu ačiū rėmėjai − bendrovei „Väderstad“ (tai vienintelė firma Kėdainiuose, turinti švediško kapitalo, užsiima žemės ūkio technikos pardavimu). Sužavėjo kėdainiečių įmonių − „Grėjaus namo“, „Kavamanijos“, „Šamūkio“ – geranoriškumas ir nuoširdus prisidėjimas. Labai dėkoju mūsų kultūros įstaigoms, jų vadovams ir darbuotojams. Šįkart labai padėjo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras“, − pasibaigus renginiui dėkojo Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Rūta Švedienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.