Keturios žavios jaunosios smuikininkės jau ne vienerius metus Kėdainių muzikos mokykloje mokosi groti šiuo subtiliu muzikos instrumentu. Agnė, Danielė, Vaiva ir Neda – visos jaunosios smuikininkės gabios, talentingos ir repeticijoms nemažai laiko skiriančios merginos. „Merginos – tikri deimančiukai“, – šypsosi Agnės, Danielės ir Vaivos smuiko mokytoja Zina Geičienė. Visos keturios puikiai pasirodo įvairių koncertų ir festivalių metu. Ir jos tikina – didžiausias virpuliukas būna tik prieš lipant į sceną. 

Žavioji smuikininkių ketveriukė (iš kairės): Agnė, Danielė, Vaiva ir Neda kartu su smuiko mokytoja Z. Geičiene.

Žavioji smuikininkių ketveriukė (iš kairės): Agnė, Danielė, Vaiva ir Neda kartu su smuiko mokytoja Z. Geičiene.

Kuo jus sužavėjo smuiko muzika, kad nusprendėte išmokti groti šiuo muzikos instrumentu?
Agnė Virkutytė: „Mane pirmiausiai sužavėjo smuiko garsas, o ir pats muzikos instrumentas man pasirodė labai gražus. Yra nemažai garsių žmonių, kurie groja smuiku. Dabar mokausi groti jau šešerius metus. Džiaugsiuosi, kad gerai sekasi“.
Danielė Paužaitė: „Mane smuikas pirmiausiai sužavėjo tuo, kad tai – nedidelis muzikos instrumentas, jį galima nešiotis su savimi. Smuiko garsas švelnus, gražus, grojant galima išgauti daug įvairių gražių garsų. Tuo jis mane ir iki šiol tebežavi. Žinau daug garsių žmonių, kurie groja smuiku. Aš pati groju šešerius metus. Repeticijose ne visada būna lengva, tačiau mesti mokytis groti smuiku minčių niekada nebuvo. Būna, kad kas nors nepavyksta, tačiau reikia daug kartų bandyti, kartoti ir tada pavyksta“.
Vaiva Jakštaitė: „Smuiku groja mano pusseserė – kai aš išgirdau ją grojant, ir aš užsinorėjau griežti taip, kaip ji. Nes pusseserė groja labai gerai. Man labai patinka smuikas ir džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šį muzikos instrumentą. Norint gerai groti, reikia daug dirbti, tad kol išmoksti groti kūrinį, reikia įdėti daug laiko ir pastangų. Tačiau mokytis motyvacijos nepritrūksta. Aš jau groju aštuonerius metus. Smuikas mane įtraukė, sužavėjo – iki šiol džiaugiuosi smuiko garsais. Pati labai žaviuosi smuikininku Nicolo Paganini. Jis labai gražiai grojo: girdėjau pasakojimų, kad dirbdavo po 10 valandų per dieną ir savo laiku jis buvo pats geriausias pasaulyje“.
Neda Baršauskaitė: „Iš pradžių smuiko muzika manęs visai nesužavėjo. Pirmiau norėjau stoti į violončelės specialybę. Bet mama labai norėjo, kad gročiau smuiku, taigi jos paklausiau ir pradėjau mokytis groti būtent šiuo instrumentu. Ilgainiui jį pamėgau – prie to labai prisidėjo ir smuiko mokytoja, kuri daug pasakodavo apie šį instrumentą. O vėliau ir pati pamačiau, kad smuiko muzika yra labai graži, skambi, galima išgauti daug įdomių garsų. Man smuiko muzika, ypač kai grojami šiuolaikiniai kūriniai, kelia tik teigiamas emocijas, euforiją. Laisvalaikiu mėgstu klausytis jo muzikos, bet stengiuosi neapsistoti tik ties klasikine ar tik šiuolaikine muzika, nes mokėti groti reikia labai skirtingus kūrinius. Aš pati šiuo metu mokausi griežti elektriniu smuiku“.
Kaip pavyksta pasiruošti pasirodymams, kaip save nuteikiate pasirodymui, kad viskas bus gerai?
Agnė Virkutytė: „Prieš koncertą niekada nežinai, kaip pavyks pasirodyti. Intensyviai ruošiuosi prieš pat koncertą, bet kasdien tam laiko irgi skiriu. Kai groju, į laiką net nežiūriu“.
Danielė Paužaitė: „Būna, kad prieš pat koncertą ima baimė, tačiau būna, kad ir visai nebijau. Tai priklauso nuo atmosferos, nuo susirinkusios publikos. Smagiausia, kai reikia tiesiog koncertuoti, tada groju su dideliu malonumu. Būna, kad kartais repetuoti visai nesinori, tačiau žinau, kad reikia, nes kitą dieną manęs laukia koncertas“.
Vaiva Jakštaitė: „Prieš konkursą, prieš pat pasirodymą būna baisu, būna šalta, bet kai užlipu ant scenos, susikaupiu, įsigroju, ir viskas tampa gerai. Būna tik pirminis jauduliukas. Kasdien repetuoju išties nemažai. Mano šeimoje yra ir daugiau grojančių – tai mano brolis ir sesė. Esame muzikali šeima“.
Neda Baršauskaitė: „Sunkiausia būna pati pradžia, kai gavus natų lapą pagalvoji, kaip čia reikės viską išmokti. Tada kartu su mokytoja Irina Kulganova pradedame kūrinį studijuoti, mokytis groti. Kai lieka tik viską nušlifuoti ir lipti į sceną, tada jau apima jaudulys. Tačiau susikoncentruoju ir viskas būna gerai“.

6

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.