Krizė Kosmose, Vilniuje ir apylinkėse

1

Aktualiausias įvykis artimajame Kosmose – vasaros saulėgrįža, paženklinta penktadieniniu saulės pliūpsniu. Orus atmosferos ekspertai žada permainingus, naudodami žodelius „galimai“ ir „vietomis“, vadinasi, galimai nelis tik tose vietose, kurios sutvertos po vienokiu ar kitokiu stogu. Dar, regis, nieko itin karšto ir tvankaus neįvyko, dar visos atostoginės svajos prieš akis, o astronomiškai vasara jau iššoka į savo piką ir nuo kitos savaitės viskas tik riedės pakalnėn. Toks gyvenimas: už lango birželis dar suokia išsijuosiąs liepai, tarsi mėgindamas užkalbėti įmetėjusį rugpjūtį, o būtent per saulėgrįžą, tikroms vasaros linksmybėms dar neįsibėgėjus, rudens sėkla jau ir pradygsta. Kaip Kosmose, taip ir Vilniuje – valdžia dar kartkartėmis pavadinama nauja, dar jaučiasi ji perspektyviai ir pavasariškai, o veiksmuose, planuose ir veiduose jau justi kažkoks rudenėlis.

Atmetus vasarvidžio lyriką, diagnozė paprasta: jau dabar akivaizdu, kad „valstiečiams“ pritrūko elementaraus politinio jausmo, kuris išgelbsti apeinant aštrius kampus. Tiesą pasakius, politinis jausmas nėra elementarus dalykas, jis neatsiranda gavus mandatą ar postą. Politinis jausmas ateina su politinio veikimo patirtimi. Jo negalima išmokti, nors yra technikų, kurios imlesniems pagreitina politinio jausmo formavimosi procesą. Šiuo požiūriu jis panašus į skonio jausmą, kuris taip pat kažkiek nulemtas prigimties ir ugdomas supant save gražiais daiktais ir žmonėmis. Politinio jausmo trūkumas pakišo koją Gabrieliui Landsbergiui, iš esmės pralaimėjusiam Seimo rinkimus tarp pirmojo ir antrojo turo. Tiesa, G. Landsbergis šioje srityje padarė juntamą pažangą, nors rimtų apribojimų, matyt, prigimtinių, vis dėlto liko.

Gi „valstietis“ Ramūnas Karbauskis po rinkimų jokios pažangos nepadarė – tik atsitraukė, užsisklendė ir įsižeidė, kad liko nesuprastas. Toks elgesys – taip pat politinio jausmo stoka. Politikoje negalima tikėtis, kad valdomieji, pamatę nebrandžius valdančiųjų judesius, susilaikys nuo demaršų ir komentarų. Šiuo atveju valdomieji – visi tie, kurie negavo jokios apčiuopiamos naudos iš to, kad pasikeitė valdžia ir valstybėje ėmė tvarkytis „valstiečiai“. Būtent politinis jausmas, politinė nuojauta leidžia įvertinti, kokia konkrečiu momentu yra valdžios palaikymo bazė. Jei nuojauta buksuoja, o kortos nekrenta – klaida veja klaidą.

Kiekvienąsyk besikeičiant valdžiai prasideda permainos, kurias įprasta vadinti reformomis. Tvarkantis „valstiečiams“ permainos palietė išties nemažą dalį visuomenės. Pasikeitė situacija ir didelės dalies tų, kurie buvo įsitvirtinę kaip savo sferose priimantys sprendimus. Būtent tokia struktūrinė perkaita ir vadintina krize, kuria privalu valdyti. Krizė prasideda ne tuomet, kai ant kiekvieno kampo trimituojama, kad valdžia tveria nesąmones. Krizė kaip ruduo, prasidedantis vasarvidžio naktį, prasideda, kai pajuda įsisenėjusios struktūros, tokios, kaip Vyriausybės kanceliarija ar „Lietuvos geležinkeliai“. Farmacininkai, aludariai, viešbutininkai, akademikai, žiniasklaidininkai – tai tik nedidelė dalis tų, kurie pasijuto pajudinti, pastumti, įžeisti. Ar padarė ką „valstiečiai“, mėgindami įvertinti struktūrines permainas? Nieko veiksmingo. Jie net nesugebėjo suvaldyti viešųjų ryšių krizių, kurios prisideda prie atmosferos formavimo, tačiau jos nesukuria. Rudeniop „valstiečiams“ teks susidurti su kur kas rimtesniais dalykais, nei buvusios Seimo narės G.Kildišienės automobilio problema. Pajudės emocinė banga – pirmiausia tų, kurie pajus visus Darbo kodekso taikymo ypatumus. Jau dabar aišku: iš esmės visos nuoskaudos, susijusios su darbo santykiais, bus klijuojamos prie naujojo Darbo kodekso, kurį prastūmė – ne, ne socialdemokratai, o būtent tie „valstiečiai“. Pridės stresas dėl svyrančių reitingų, kurie ypač svarbūs premjerui S. Skverneliui, kuris be jų daugiau jokio palaikymo ir neturi. Prisidės problemos „valstiečių“ frakcijoje Seime. Dar prisidės visokia velniava, kuri visuomet prisideda, kai yra sąlygos ir galimybės.

Ką dar įmanoma padaryti – įvertinant struktūrinius poslinkius ir suvaldant jau besibėgėjančią jau viešųjų ryšių krizę? Vienintelis receptas „valstiečiams“ – pasibaigus Seimo sesijai ne išsibarstyti po kurortus, o išsiveržti iš Vilniaus, važiuoti per Lietuvą, bendrauti su žmonėmis. Išklausyti, paatgailauti, pamėginti paaiškinti. „Valstiečius“ išrinko ne Vilnius, o Vilniaus apylinkės t.y. periferijos Lietuva. Kol Vilniaus apylinkės dar bent kiek palaikys ‚valstiečių“ politiką, tol jie bus valdžioje. Jei nebepalaikys, jie valdžioje švinks tol, kol ateis ir viską pasiims G. Landsbergio konservatoriai. Rudenį „valstiečiai“ į Vilnių turi sugrįžti iš Lietuvos, o ne iš kokų ispanijų. Jei bus kitaip, joks Kosmosas jiems jau nebepadės.

Manvydas Astigaitis 

Komentarų: 1

Leave A Reply