Praėjusį sekmadienį paaiškėjo pirmosios „Daumantai LT taurės“ šeimininkai. Jais tapo ambicingi ir atkaklūs komandos  „Vikaičiai“ krepšininkai. 

Pirmosios „Daumantai LT taurės“ šeimininke tapo ambicinga „Vikaičių“ komanda.

Pirmosios „Daumantai LT taurės“ šeimininke tapo ambicinga „Vikaičių“ komanda.

Jie nemažą palaikymo komandą sutraukusioje dvikovoje įveikė „32 ratų“ ekipą.

Kovėsi trylika komandų
Iš viso dėl pagardų gamintojų įsteigtos taurės varžėsi 13 rajono komandų: „SC-Daumantų“, „Timoverslas“, „Ažytėnai“, „Akademija“, „Keleriškiai“, „32 ratai“, „Aistruolis -Daumantų“, „Royal Team“, „BC Vikaičiai“, „Linėja Transport“, „Versmė“, „Kėdainių SC“, „Vilainiai“. Jos burtų keliu buvo suskirstytos į poras ir vieno minuso sistema (pralaimėjusi komanda iškrenta iš turnyro) po mėnesį trukusių kovų krepšinio aikštelėse pasiekė finišą. Jo pusfinaliuose susitiko „SC-Daumantų“ ir „32 ratai“, kur įtikinamą pergalę rezultatu 94:45 pasiekė labiau patyrusi „32 ratų“ komanda. Antrose pusfinalio rungtynėse apylygėje kovoje rezultatu 104:84 „Vikaičių“ krepšininkai įveikė „Vilainių“ komandą.
Finale po atkaklios kovos rezultatu 96:84 pergalę iškovojo „Vikaičių“ žaidėjai. Jie gyrė turnyro organizatorius ir rėmėjus už puikiai suorganizuotas varžybas, o komandos vadovas Irvinas Kvilys dėkojo krepšininkams už užsispyrimą ir kovingumą siekiant pergalių.

Apdovanojimų iškilmėse Virmantui Pikeliui (kairėje) teko stoti į kitą barikadų pusę, būdamas bendrovės „Daumantai LT“ tiekimo ir logistikos padalinio vadovu, jis apdovanojo turnyro nugalėtojus.

Apdovanojimų iškilmėse Virmantui Pikeliui (kairėje) teko stoti į kitą barikadų pusę, būdamas bendrovės „Daumantai LT“ tiekimo ir logistikos padalinio vadovu, jis apdovanojo turnyro nugalėtojus.

Jei nori, tai reikia
Bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Saulius Grinkevičius, paklaustas, kodėl prisidėjo prie turnyro rengimo ir įsteigė taurę, atsakė labai konkrečiai: „Krepšinį žaidžiantys kraštiečiai prašė surengti turnyrą, nes anksčiau vykdavęs laikraščio „Kėdainių garsas“ turnyras išnyko kartu su leidinio pasitraukimu iš rinkos. Kadangi yra kraštiečių, norinčių žaisti ir varžytis, o mūsų įmonė skatina judėjimą bei sportą, tai sutikome padėti. Džiugu, jog atsiliepė nemažai komandų. Į žaidimą įsijungė ne tik miestiečiai, bet ir kaimų krepšininkai. Bus malonu, jei turnyras taps tradiciniu ir kasmet populiarės.“

Krepšinis suvienijo bendraminčius
Kaskart susirinkę į aikštelę, turnyro žaidėjai vis aptarinėjo varžybas ir sekė vienos išskirtinės komandos pasirodymą. Bene stebimiausia ekipa jau kuris laikas ne tik šiame, bet ir kitose varžybose yra „Aistruolio – Daumantų“ komanda. Ji, subūrusi Virmantą Pikelį, Edviną Jagelavičių, Dalių Aksenavičių, Laimį Kšenavičių, Ramūną Šnurevičių, Saulių Sinickį, Tomą ir Andrių Valevičius, Arną Argustą, Mantą ir Edgarą Petrulius, Saulių Danauską, Andrių Strankauską ir Vytautą Jankūną, beveik nesikeičia jau gerą dešimtmetį. „Esame susibūrę bendraminčiai ir bičiuliai. Visi būdami jauni mėgome žaisti krepšinį. Metams bėgant keitėsi ne vieno šeiminės ar darbo padėtys, tačiau sportas iš gyvenimo nesitraukė. Dabar mes jau ne tik kartu krepšinį žaidžiame, bet ir šeimomis bendraujame. Galime pasidžiaugti, kad per krepšinį subūrėme savotišką bendraminčių klubą. Sportuojame, organizuojame šeimų stovyklas, kartu švenčiame įvairias šventes. Žodžiu, gražiai, įdomiai ir turiningai leidžiame laiką“, – pasakojo komandos „Aistruolis-Daumantų“ senbuvis Virmantas Pikelis.

„Aistruolio–Daumantų“ komandos žaidėjai bando susigyventi su veteranų statusu ir dėl pralaimėjimų jaunesniems žaidėjams labai neišgyvena.

„Aistruolio–Daumantų“ komandos žaidėjai bando susigyventi su veteranų statusu ir dėl pralaimėjimų jaunesniems žaidėjams labai neišgyvena.

Krepšinio reikia kaip oro
Jo teigimu, maždaug prieš keletą metų komandoje buvo kilusios diskusijos, kaip žaisti toliau: ar pastiprinti ekipą jaunimu ir bandyti įnirtingai kautis dėl apdovanojimų, ar likti senbuviams ir bandant susitaikyti su veteranų statusu dar erzinti jaunimą ir nusišypsojus sėkmei bei pasitelkus patirtį bent retkarčiais pasidžiaugti pergalėmis. „Nutarėme nesipriešinti laikui ir nesistiprinti nei savais, nei svetimais legionieriais. Mes žaidžiame savo komandoje, o mūsų vaikai tegul buria savas“, – šypsojosi daugelį metų su krepšiniu nesiskiriantis V. Pikelis. Jis pats krepšinį mėgėjiškai žaidžia nuo dešimties metų. Buvo laikas, kai Virmantas tobulėjo sporto mokykloje, vėliau net keletą metų žaidė už „Nevėžį“, o šiai komandai patekus į elitinę šalies krepšinio lygą daugelį metų talkino sekretoriate, pildydamas protokolus ir tvarkydamas rungtynių statistiką.
„Krepšinio mums reikia kaip oro. Todėl, kiek jėgos leidžia, stengiamės nepraleisti dvidienių treniruočių per savaitę ir kovingai nusiteikę renkamės į kiekvienas rungtynes. Ypač saldu būna, kai pavyksta įveikti entuziastingai nusiteikusį ir skeptiškai mus, į brandumą įžengusius, vertinantį jaunimą. Visiems palinkėčiau turėti tokį užsiėmimą, kokį turime mes, juk žmogus be pomėgių negali gyventi visaverčio gyvenimo“, – filosofiškai mėtydamas krepšinio kamuolį svarstė V. Pikelis.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.