„Tylos kalbėjimas“ – tokį projektą penktadienį Kėdainių krematoriume pristatė tapytojas, Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dailės katedros profesorius Ričardas Garbačiauskas kartu su žmona – Šiaulių dramos teatro aktore Lina Bocyte. 

Ričardo Garbačiausko parodos atidarymą poetiniu lietuvių kūrėjų žodžiu papildė dailininko žmona Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė.

Ričardo Garbačiausko parodos atidarymą poetiniu lietuvių kūrėjų žodžiu papildė dailininko žmona Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė.

Šešios abstrakcijos iš naujausio dailininko paveikslų ciklo „Siluetai“ papuošė krematoriumo erdves, kuriose parodos atidarymo metu nuskambėjo ir Justino Marcinkevičiaus, Salomėjos Neries bei Sigito Gedos eilės.

Meno ir lyrikos jungtis
„Šis projektas – tai vizualaus meno ir lietuvių poetų lyrikos metaforiškumo jungtis, puikiai tinkanti tokiam sakraliam objektui, koks yra krematoriumas. Vaizdingas ir taupus poetinis žodis skatina susikaupti, nors trumpam pažvelgti į amžinybę, neprarasti vilties gyventi ir kurti, o čia pat eksponuojamos abstrakcijos nuteikia tyliam būties apmąstymui. Puikiai žinome, kad tapyba yra matoma poezija, o poezija – girdima tapyba. Tad džiaugiamės galėdami kėdainiečiams padovanoti subtilų tapybos ir poezijos šokį“, – atidarydamas parodą sakė R. Garbačiauskas.
Ekspozicijos autorius teigė savo darbuose sąmoningai vengiantis siužetiškumo, socialinio konteksto, dažnai vyraujančio šiuolaikiniame mene. Jis savo kūrinius vadina ritminėmis struktūromis, dinamiškomis ir kontrastingomis tiek dėmių masėmis, tiek toniniais sprendimais: „Visur esantis ritmas – universali, būtina mus supančios kosminės apsupties, mikro ir makro pasaulio egzistavimo sąlyga, tad pasitelkęs tokią poziciją turiu galimybę kalbėti labai apibendrintomis, minimalizuotomis, primityvistinėmis siluetų formomis, kurios tarsi archajiški ženklai, anonimiški šiuolaikinio pasaulio figūrų siluetai, sąveikaujantys tarpusavyje.“
Paveikslų koloritus tapytojas taip pat laiko svarbia savo kūrinių dedamąja dalimi, kuriančia emocinę-estetinę kūrinių nuotaiką.

R. Garbačiausko paroda „Tylos kalbėjimas“ – jau penktoji Kėdainių krematoriume.

R. Garbačiausko paroda „Tylos kalbėjimas“ – jau penktoji Kėdainių krematoriume.

Erdvė įpareigoja
„Krematoriumo šiuolaikiška ir moderni erdvė įpareigoja gana subtiliems darbams. Čia negalima eksponuoti šokiruojančių ir linksminančių darbų. Tačiau menas netrukdo susikaupimui ir gyvenimo apmąstymams. Manau, kad mano darbai tinka tokiai erdvei“, – įsitikinęs R. Garbačiauskas.
Pasak Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, idėja krematoriume rengti meno darbų parodas pasiteisino. „Vis daugiau profesionalių menininkų domisi galimybe čia pristatyti savo kūrybą ir per ją atlikti tam tikrą tarnystę – suteikti viltį išlydintiems į amžinybe artimiausius žmones“, – sakė V. Labanauskas. Jis pastebėjo, kad po truputį plečiasi ir meno rūšių įvairovė – kremato­riumo erdvėse jau skambėjo moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a cappella atliekami kūriniai, o štai dabar – aktorės L. Bocytės poetiniai skaitymai: „Įsileidžiame į krematoriumą meną, kad jis prisidėtų prie ugnies kuriamų skaidrinančių emocijų, kad palydintieji Anapilin brangiausius žmones neliktų vieni su savo skausmu.“

„Tylos kalbėjimas“ – penktoji paroda
Atidarytoji paroda „Tylos kalbėjimas“ – jau penktoji Kėdainių krematoriume. Nuo jo veiklos pradžios čia buvo eksponuojami tapytojų Valentino Ajausko ir Giedrės Riškutės-Kariniauskienės darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė savo autorinę parodą, o keramikė Nomeda Marčėnaitė – pirmąją savo kurtų urnų pa­rodą. Krematoriume veikia ir nuolatinė A. Patamsio unikalia kristalinės glazūros technologija kurtų urnų ekspozicija.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.