Šią savaitę Kėdainiuose esančio krematoriumo erdves papuošė jubiliejinė, dešimtoji, ekspozicija – žinomos dailininkės animatorės Jūratės Leikaitės paroda „Ženklai ir prisilietimai“. 

Kėdainių krematoriumo erdves papuošė jubiliejinė, dešimtoji, ekspozicija – žinomos dailininkės animatorės Jūratės Leikaitės paroda „Ženklai ir prisilietimai“.

Kėdainių krematoriumo erdves papuošė jubiliejinė, dešimtoji, ekspozicija – žinomos dailininkės animatorės Jūratės Leikaitės paroda „Ženklai ir prisilietimai“.

Parodoje pristatomi darbai yra dalis J. Leikaitės sukurto trumpametražio animacinio filmo „Taip Laima lėmė“, 2011 metais apdovanoto dviem „Sidabrinėmis gervėmis“ už geriausią metų animacinį darbą ir už geriausią metų muzikos kūrinį (kompozitorius Kipras Mašanauskas). Pasak parodos autorės, Kėdainiuose eksponuojami paveikslai – filmo fragmentai – yra tarsi giluminiai prisilietimai prie gyvenimo rato momentų, prie pradžių pradžios. Vos prieš mėnesį iki parodos sukurti paveikslai išryškina baltams svarbius mistinius simbolius. „Senovės lietuviai tikėjo, kad tik gimusiam žmogui lemtį paskiria deivė Laima. Vieniems ji skiria turtus, sveikatą, sėkmę, kitiems – vien vargus ar nepriteklių. Ir niekas negali to pakeisti. Dailininkė J. Leikaitė įsitikinusi, kad net sunkiausia lemtis bus pakeliama, jei mokėsime matyti likimo siunčiamus ženklus ir pagal juos pakreipsime savo gyvenimo tėkmę.
Visoje J. Leikaitės kūryboje – animaciniuose filmuose, tapyboje, knygų iliustracijose – savitai interpretuojamos lietuvių šventės, papročiai ir sakmės. Visa tai įgyja edukacinį pobūdį.
„Baltų mitologijoje žmogaus atėjimą į šį pasaulį bei svarbiausius gyvenimo įvykius lydėjo ritualai, amuletai nuo blogos akies ar laimę nešantys simboliai. Bet ženklai gali būti neapčiuopiami – tarsi jausmas, jog kažkieno ranka veda kryptimi, kur link tu privalai eiti. Todėl ne visada gali suprasti savo poelgius ar juos paaiškinti. Viskas susipina į daugybės įvykių pynę, kurioje iš praeities prisiminimų išryškėja vienas ar kitas fragmentas, nušvintantis lyg saulės apšviestos senovinės žalvario segės spindesys ar žalčio-juostos margumas. Mūsų protėviams žmogaus gyvenimas buvo tiesiog etapas tarp natūralių gimties ir mirties virsmų, kur pažįstama aplinka įgauna kiek kitokią paskirtį. Todėl ir mano paveiksluose vėlių kelyje į Anapilį, lyg milžiniškame medyje, atsiveria arkos, pro kurias matyti tolimos kiparisų alėjos, paslaptingi, nepraminti keliai, lėtai tekančios tamsios upės, o sukti laiptai veda aukštyn ir aukštyn – kelionės galo nematyti“, – savo parodą kėdainiečiams pristatė Jūratė Leikaitė.
Kūrėja sakė, kad šiai parodai parinko derančius darbus: „Eksponuoti darbus krematoriume nėra kažkokia ypatinga misija. Šita erdvė yra įdomi. Mano paveikslai kalba apie gyvenimiškus dalykus, o krematoriumas yra dar viena gyvenimo kelio stotelė. Manau, kad mano darbai dera net ir šioje vietoje, juk menininkai save atskleidžia pačiose netikėčiausiose vietose – kai kas net statybų aikštelėse.“
Krematoriume atidaryta paroda „Ženklai ir prisilietimai“ – jau dešimtoji autorinė ekspozicija šiose erdvėse. Čia jau buvo demonstruoti tapytojų Valentino Ajausko, Giedrės Riškutės-Kariniauskienės ir Ričardo Garbačiausko darbai. Keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę ir urnų parodas. Savo kurtų urnų pirmą parodą eksponavo ir Nomeda Marčėnaitė, o menininkas Vaidotas Žukas buvo atvežęs keraminius pano. Krematoriumo erdves puošė ir menininkų grupės „Lietis“ metalo plastika bei fotografės Aušros Barysienės kūryba.

Panašios naujienos