Savaitgalį Kėdainiuose vyko tradiciniai ir nemokami pažintiniai renginiai „Europos paveldo dienos 2013“. Jiems šįmet pasirinkta tema „Epochų ženklai“, skirta įvairių epochų išlikusiam kultūros paveldui. 

Paveldo dienų renginiai šįkart neapsiribojo vien Kėdainių pažinimu. Ypač susidomėję kėdainiečiai klausėsi B. Ruzgienės paskaitos apie Žemdirbystės instituto bibliotekos lobius.

Paveldo dienų renginiai šįkart neapsiribojo vien Kėdainių pažinimu. Ypač susidomėję kėdainiečiai klausėsi B. Ruzgienės paskaitos apie Žemdirbystės instituto bibliotekos lobius.

Į jį atidžiau pažvelgti kėdainiečiams padėjo istorijos tyrinėtojai bei krašto šviesuoliai.

Rajone – daug epochų ženklų
Kaip pabrėžė Margarita Rukšienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, prisidėjusi prie paveldo dienų organizavimo, šiųmetine tema stengtasi atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto bei kitų svarbių istorinių įvykių pėdsakus, atsispindinčius įvairiuose kultūros paveldo objektuose, esančiuose mūsų krašte.
Pasak M. Rukšienės, Kėdainių rajone yra daug epochų ženklus menančių vietų. Visą savaitgalį vykusių renginių metu akyliau žvilgtelėta į praeities pėdsakus Kėdainių senamiestyje, Akademijos miestelyje, Paberžėje, Pašumerio bei Vaiškonių dvaruose. Kraštiečiai taip pat galėjo susipažinti ir su Kauno mieste bei Kauno rajone esančiais paveldo objektais.

Architektės Astos Prikockienės teigimu, Akademijoje galima rasti daug unikalių architektūros stilių: istorizmo, eklektikos, tarpukario moderno.

Architektės Astos Prikockienės teigimu, Akademijoje galima rasti daug unikalių architektūros stilių: istorizmo, eklektikos, tarpukario moderno.

Renginiai skatina patriotizmą
Savaitgalį buvo lankomos istorinės vietos, kompetentingi specialistai skaitė informacines paskaitas. Kėdainiečiai turėjo progų pasiklausyti architektės – restauratorės Astos Prikockienės, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorės Birutės Ruzgienės, Šėtos gimnazijos direktorės bei Pašumerio dvaro savininkės Antanidos Likšienės, istoriko Jono Aničo sukauptų žinių.
M. Rukšienė džiaugiasi tokiais pažintiniais renginiais, kurie visuomenei padeda susipažinti su savojo krašto istorija ir jos turtais. „Be to, tokie renginiai suteikia žinių, praplečia akiratį, skatina patriotizmą, kartu maloniai ir įdomiai praleidžiamas laisvalaikis“, – įsitikinusi M. Rukšienė.

Akademijoje – 200 metų senumo epochų ženklai
Penktadienį būrelis paveldu susidomėjusių kraštiečių dalyvavo pažintiniame renginyje Akademijoje, kuriame iš arčiau susipažino su Lietuvos žemdirbystės institutu, miestelyje stovinčiais paminklais iškiliems čia dirbusiems žmonėms, laisvės kovotojams, taip pat pasivaikščiojo po išpuoselėtą gyvenvietę. Ekskursijai vadovavusi B. Ruzgienė supažindino ir su instituto bibliotekos fondais – dalyviai savo akimis galėjo pamatyti vieną didžiausių Lietuvos knygų, primityvoką vadinamąjį pirmąjį kompiuterį, retus ir senus, dar spaudos draudimo laikus menančius, spaudinius. „Kai kurių spaudinių, esančių mūsų žemdirbystės instituto bibliotekoje, iki šiol neturi net pati Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje“, – pabrėžė B. Ruzgienė, instituto bibliotekoje dirbusi ketvirtį amžiaus, o vėliau stojusi prie Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos vairo.

Susipažinti su Kėdainių krašto paveldu kasmet susirenka ištikimiausi istorijos gerbėjai.

Susipažinti su Kėdainių krašto paveldu kasmet susirenka ištikimiausi istorijos gerbėjai.

Paskaitą apie miestelio pastatus ir architektūrinę raidą institute skaičiusi architektė Asta Prikockienė, pati užaugusi Akademijoje, neatsistebėjo jos unikalumu. „Tai nedidelis miestelis, mažos šalies, tačiau jame galima rasti daug unikalių architektūros stilių: istorizmo, eklektikos, tarpukario moderno. Akademija savo pastatų architektūra mažai kuo skiriasi kad ir nuo to meto laikinosios sostinės – Kauno“, – pabrėžė architektė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.