Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje praėjusią savaitę vyko mokomasis seminaras, pritraukęs pedagogus iš visos Lietuvos. Svečiai turėjo galimybę susipažinti su unikaliomis ir vienomis geriausių Lietuvoje pripažintomis Krakių gimnazijos netradicinėmis edukacinėmis erdvėmis.

Svečiai domėjosi, kaip šios erdvės yra panaudojamos mokinių ugdymo procese, kokią naudą jos suteikia mokiniams bei jų požiūriui į ekologiją bei darnios aplinkos kūrimą.

Septynios dešimtys svečių

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar 2010 metais inicijavo projektą „Edukacinės erdvės mokyklų aplinkoje“. Konkurso metu buvo renkamos geriausios ugdymo įstaigų edukacinės erdvės: pirmaisiais metais buvo renkamos tik gražiausiai sutvarkytos aplinkos, o vėliau – kaip tos erdvės yra pritaikomos mokinių edukacijai.

„Mes su malonumu galime pasipuikuoti savo mokykla, nes esame išskirtiniai jau vien tuo, kad šalia mokyklos turime šešis hektarus žemės, yra sodas, serbentynas, – kalbėjo edukacinių erdvių Krakių gimnazijoje kūrimo iniciatorė Aušrelė Sereikienė. – Iki tol sodas ir buvo tiesiog sodas, tačiau Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojai organizuoja geriausių edukacinių erdvių netradicinių pamokų konkursą. Labai puiku, kad iš paties pirmo karto tapome šio konkurso nugalėtojais. Jau keturis kartus iš eilės (nes konkursas vyksta kas dvejus metus) mes tampame tais geriausiaisiais.“ Taigi, pasak pašnekovės, kilo idėja pasikviesti ir kitus šalies mokytojus bei jiems pademonstruoti, kaip vyksta užsiėmimai Krakių gimnazijos edukacinėse erdvėse.

Visa pradžia ir buvo lauko klasės įkūrimas. Tam buvo įrengti suolai, stalai. Vėliau patys mokiniai siūlė, kur ir ką norėtų sukurti, padaryti, prisidėjo prie įkūrimo ir puoselėjimo. Šiuo metu tokių erdvių gimnazijos teritorijoje yra per dvidešimt.

„Žinoma, savo patirtimis dalinosi ir pas mus atvykę kitų Lietuvos miestų ugdymo įstaigų darbuotojai, kurių netradicinės edukacinės erdvės taip pat pripažintos geriausiomis. Svečių atvyko apie septyniasdešimt“, – kalbėjo A. Sereikienė.

Vyksta įvairios pamokos

Pašnekovė prisipažino, kad idėja netradicines pamokas rengti lauke, išnaudojant nemažą šalia esančią teritoriją, mokyklos bendruomenėje sklandė jau senokai.

„Visa pradžia ir buvo lauko klasės įkūrimas. Tam buvo įrengti suolai, stalai. Vėliau patys mokiniai siūlė, kur ir ką norėtų sukurti, padaryti, prisidėjo prie įkūrimo ir puoselėjimo. Šiuo metu tokių erdvių gimnazijos teritorijoje yra per 20“, – pasakojo pašnekovė pridurdama, kad lauke vyksta ne tik gamtos pažinimo pamokos, bet ir įvairių kitų disciplinų užsiėmimai: dailės, muzikos, matematikos, fizikos, lietuvių kalbos pamokos.

„Vaikams tos pamokos labai patinka – ypač, kai geras oras, mokiniams nereikia miegoti klasėje parkritus ant suolo, o galima mokytis gamtoje“, – sakė A. Sereikienė. Taip pat šioje erdvėje su mokiniais mėgsta bendrauti ir mokyklos psichologė bei socialinė darbuotoja.

Seminaro organizatorė Aušrelė Sereikienė bei svečias iš Vilniaus –
Almantas Kulbis.

Kiekviena erdvė turi savo pavadinimą: „Augalų karalystė“, lauko klasė „Tarp gėlių“, „Pažink medį“, erdvė „Keturi vėjai“, pradinukams skirta „Kiškių mokykla“, kiek toliau yra įrengti tiriamieji laukeliai. „Mažai kas žino, kad M. Katkus buvo pirmasis diplomuotas agronomas Lietuvoje. O mūsų mokykla nešioja šios asmenybės vardą. Todėl dabar turime paveldo išsaugojimo ambicijas, nes mūsų sode žymiai anksčiau buvo vienuolių kotryniečių vienuolynas, kuris buvo sudegintas. Todėl norime atkurti tą sodą vienuolių atminimui“, – kalbėjo edukacinių erdvių kūrimo iniciatorė.

Visa mokykla gali mokytis lauke

Alanas Magyla, Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius teigė, kad ne vienerius metus vykdydami netradicines pamokas mokyklos edukacinėse erdvėse, jau turi sukaupę nemažą patirtį tame. „Džiugu, kad pas mus atvykusios kitos ugdymo įstaigos – Butrimonių gimnazija, Šeduvos lopšelis-darželis, Neringos meno mokykla dalinasi savo patirtimi. Tai naudinga abipusiai. Šiandieninė pedagogika yra linkusi mokinius išvesti iš tradicinės erdvės, kad mokinys galėtų patirti naujoves, tyrinėti. O mūsų šios erdvės tam yra ypatingai tinkamos. Be to, mokslo metai yra ilgesni, vasaros būna labai karštos, tad šiandien dienai mes praktiškai visą mokyklą (gimnazijoje mokosi 245 mokiniai) galime išvesti į lauko erdves, kuriose galima mokytis įvairių mokomųjų disciplinų“, – kalbėjo mokyklos vadovas A. Magyla.

Gyrė už idėjų sklaidą

Į Krakėse organizuojamą seminarą specialiai atvykęs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis pasakojo, kad netradicinės edukacinės erdvės mokinių mokymuisi tampa vis svarbesnės, nes mokiniai yra gamtoje, ji priartinama prie jaunuolių bei pedagogų, vietos bendruomenių.

„Pastebima, kad darželiuose tokios erdvės tampa įprastos, tačiau mokyklose, gimnazijose šis procesas dar yra savotiška naujovė. Tad Krakių gimnaziją reiktų išskirti iš visos Lietuvos mokyklų, nes tokių nėra labai daug, jas skaičiuojame dešimtimis“, – kalbėjo A. Kulbis. Pasak pašnekovo, tokių edukacinių erdvių pagalba vaikai išmoksta pažinti gamtą, supančią aplinką, o kūrybiški pedagogai integruoja gamtą su kitais mokomaisiais dalykais. Net jei tos teritorijos ir mažos, tačiau yra labai naudingos.

Pašnekovas pabrėžė, kad Lietuvoje yra mokyklos lyderės, tačiau yra ir mokyklų, kuriose niekas nieko nenori daryti ir užsiimti tokių aplinkų kūrimu.

„Žinoma, tai priklauso nuo mokyklų administracijų. O ši, Krakių gimnazija, ne tik pirmauja pagal savo erdvių panaudojimą edukacijai, bet ir labai teisingai suprato mūsų mintį, kad šias idėjas skleistų plačiau“, – Krakių gimnaziją gyrė A. Kulbis.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.