Artėjant Kovo 11-ajai, daugiabučių namų administratoriai ir dalis gyvenamųjų namų savininkų žino, kad valstybinių švenčių dienomis prie namų būtina iškelti Lietuvos vėliavą. Tačiau to nepadarius, gresia baudos.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos vyr. specialistai Kėdainių mieste ir rajone kovo 11 dieną tikrins, kaip yra laikomasi vėliavų iškėlimo tvarkos.

Paburba, kad brangu

Pasak Teisės ir viešosios tvarkos vyr. specialistės Žydrės Krivičienės, tikrinimai vyks visą šventinę Kovo 11-osios dieną. „Tikrinsime, ar gyventojai išsikėlę vėliavas tiek Kėdainių mieste, tiek ir rajone. Jei gyventojas pirmą kartą nebus išsikėlęs vėliavos, jam bus pareikšta žodinė pastaba“, – sakė specialistė.

Iš viso reidai dėl vėliavų iškėlimo vyko tris kartus. Paskutinysis – praėjusių metų vasarą, Liepos 6-ąją. Tąsyk daug gyventojų nebuvo išsikėlę vėliavų, tačiau galbūt dėl to, kad nemaža dalis jų buvo išvykę atostogų.

Pasak pašnekovės, dažniausiai žmonės pastabas priima geranoriškai, suvokia, kad valstybinių švenčių bei kitomis atmintinomis dienomis vėliavas privalu kelti. Tiesa, kai kas paburba, kad nusipirkti naują vėliavą yra brangu.

Kada kelti?

Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat prie gyvenamųjų namų valstybinių švenčių dienomis (pareiga, galiojanti visiems LR piliečiams, nuosavų namų gyventojams, daugiabučių namų pirmininkams ir kt.):

Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną,

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną,

Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Gedulą skelbia ir vėliavų kėlimo jo metu vietas bei laiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis ir kitomis dienomis (privačių, daugiabučių namų gyventojai gali iškelti, bet gali vėliavos ir nekelti, žemiau išvardintomis datomis įstatymas pareigos nenumato):

sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;

sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;

vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;

kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;

gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;

gegužės 9-ąją – Europos dieną;

birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);

birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);

liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;

rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;

rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;

rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);

spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;

lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;

lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.

Kaip kelti?

Nustatytomis dienomis ar viešųjų renginių proga Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą.

Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio. Jeigu Lietuvos valstybės vėliava keliama ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią. Vėliavą kelti galima tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba vėliavai.

Kokius reikalavimus turi atitikti vėliava?

Lietuvos valstybinė vėliava turi atitikti vėliavos etaloninį atvaizdą ir matmenis. Tai reiškia, kad vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5. Taip pat vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.

Baudos

Vėliavos neiškėlimas ar kitoks vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams arba juridinių įstaigų vadovams užtraukia įspėjimą arba 10–12 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 12–16 eurų baudą.

Surašyti protokolą už vėliavos nekėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.