Stogastulpiai, koplytstulpiai, kryžiai. Tai tie mažosios architektūros dirbiniai, kurie gana dažnai puošia mūsų sodybų aplinką. Bemaž keturiasdešimt metų su tapyba ir drožyba draugaujantis Julius Urbanavičius sukūrė ne vieną tokį kūrinį.

(Z. Slavinsko nuotrauka) – Julius Urbanavičius dėkingas žmonai Vitalijai už kantrybę ir atsidavimą: „Kartu gyvendami mes tapome tikrais bendražygiais.“

(Z. Slavinsko nuotrauka) – Julius Urbanavičius dėkingas žmonai Vitalijai už kantrybę ir atsidavimą: „Kartu gyvendami mes tapome tikrais bendražygiais.“

Kai kam atrodo, kad stogastulpiai ir koplytstulpiai siejasi tik su religiniais simboliais, kuriuos vieni žmonės savo aplinkoje stato kaip tikėjimo ženklus, o kiti – tik dėl grožio ar tradicijos. Tačiau jų tyrėjai teigia, kad į šiuos statinius reikia žiūrėti ne tiesmukai, o kiek giliau. Kodėl būtent tokių, o ne kitokių formų yra šie statiniai? Ir kokias funkcijas jie atlieka?
Drožėjas J. Urbanavičius pritaria kolegų nuomonei, kad stogastulpiai ir koplytstulpiai turi savo paskirtį, ir gana reikšmingą: „Jie tarsi antena, priimanti iš Visatos siunčiamus signalus, kurie dirba savo darbą, nesvarbu, ar mes jį pripažintume, ar neigtume. Tokie statiniai – lyg įrankis tarp žmogaus ir tos aukštesniosios jėgos, kurią mes visi skirtingai įvardijame, bet kuri „dirba“ tą patį – valdo viską apimančią energetiką. Būtent žmogaus ir tos jėgos „susikalbėjimui“ mūsų protėviai ir statė šiuos kūrinius – energetinius laidininkus, kurių viršūnės forma – piramidė.“
Ta piramidė yra svarbus akcentas, mat jos formoje, kaip žinome, slypi jokiais vienetais neišmatuojama galia ir magija.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventorių puošia J. Urbanavičiaus sukurtas Angelas.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios šventorių puošia J. Urbanavičiaus sukurtas Angelas.

Pirmieji statiniai – giminaičiams
Pirmąjį koplytstulpį J. Urbanavičius sukūrė maždaug prieš dvidešimt metų. „Jį išdrožti paprašė giminaičiai savo artimam žmogui pagerbti. Pirmas mano koplytstulpis stovi Anykščių kapinėse. Vėliau labai atsakingai drožiau koplytstulpį uošvienės atminimui. Ši šviesios atminties moteris buvo labai gera ir didelė mano darbų kritikė. Tad į jai skirtą kūrinį sudėjau visus šiltus jausmus“, – sakė medį be vargo sutramdantis drožėjas.
Iš viso kėdainietis yra sukūręs keliasdešimt koplytstulpių ir stogastulpių. Vien Kėdainių Kauno gatvės kapinėse stovi aštuoni tokie jo darbai.
„Kaskart imdamasis koplytstulpio ar stogastulpio kūrimo susiduriu su dvejonėmis, ar pavyks padaryti jį tokį, kokio nori užsakovas ir ką diktuoja mano širdis. Į kiekvieną darbą noriu įdėti kažko savito ir išskirtinio. Negalima pamiršti, kam jie skirti ir kokią misiją atlieka. Tokios užduotys mane labai įpareigoja. Religinės temos labai subtilios ir jaudinančios“, – sakė J. Urbanavičius.

Stogastulpiai puošia ir Daniją
Jau dvidešimt metų kiekvieną vasarą Julius Urbanavičius drauge su žmona Vitalija važiuoja į Danijoje organizuojamas kūrybines stovyklas. Jų metu kėdainiečiai sukuria po keliolika skulptūrų. „Mano darbai Danijoje labiau žinomi negu Lietuvoje. Vien toje Skandinavijos šalyje stovi apie 190 mūsų sukurtų skulptūrų. Pirmiausia droždavau aš vienas, o žmona buvo tik pagalbininkė. Pastaraisiais metais ir Vitalija padaro po vieną kitą darbą. Tad dabar esame lygūs partneriai. Aš mėgstu netradicinę skulptūrą. Todėl labai džiaugiuosi, kad ji priimtina danams. Neretai stogastulpius pasiūlau padaryti be stogo ir jie sutinka. Mano darbų religine tematika yra ne tik Danijoje, bet ir Vokietijoje, net Pietų Afrikos Respublikoje“, – savo darbų geografiją apžvelgė drožėjas.

Kauno gatvės kapinėse stovi net aštuoni J. Urbanavičiaus sukurti paminkliniai statiniai.

Kauno gatvės kapinėse stovi net aštuoni J. Urbanavičiaus sukurti paminkliniai statiniai.

Skirtingose šalyse – skirtingi medžiai
Lietuvoje J. Urbanavičius dažniausiai drožia ąžuolines skulptūras, o Danijoje jis imasi guobos. Išvykos į Daniją Urbanavičiams suteikia daug įdomios patirties. „Ten rengiamuose simpoziumuose sutinkame labai įvairių menininkų ir kūrėjų. Pamatome, kuo gyvena kitų šalių kolegos. Džiugu, kad ir mūsų darbai nelieka nepastebėti. Be to, skandinavai labai vertina meną ir jo kūrėjus, tad simpoziumuose turime puikias darbo sąlygas. Lietuvoje vieną skulpūrą kartais tenka drožti ir porą mėnesių, o ten per mėnesį padarome per dešimt darbų. Kartais dirbu tik su pjūklu, o kartais pasitelkiu kaltą. Darbas pats padiktuoja, kokiu įrankiu ir ką padaryti“, – pasakojo humoro nestokojantis kūrėjas. Jis neslepia, kad į gyvenimą žiūri netradiciškai, tačiau yra atviras, kad jam patinka savo darbais puošti žmonių gyvenamąją aplinką: „Labai malonu matyti, kad mano darbai ne vienam suteikia gerų emocijų. Jei mano skulptūros žmones padaro laimingus, vadinasi, savo darbą atlieku gerai.“

srtrf

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Viridijana

    Geri prisiminimai apie sią kurybiską seimyną ir jų darbus. Visokeriopos sekmės!

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.