Kolekcionierei brangus kiekvienas antpirštis

0

Senųjų ir naujųjų metų sandūroje įprasta prisiminti nuveiktus darbus, pasiektus tikslus ar širdį paglostančius įvykius. O štai kėdainietė Egidija Užtupienė gali suskaičiuoti 2016-ųjų akimirkas, kuriomis patirtą jaudulį ir džiugesį supras kiekvienas savo pomėgiui atsidavęs kolekcionierius. 

Kėdainietė Egidija Užtupienė antpirščius kolekcionuoja 17 metų.

Kėdainietė Egidija Užtupienė antpirščius kolekcionuoja 17 metų.

Septyniolika metų mielus ir moteriškus eksponatus – antpirščius – kolekcionuojanti moteris skaičiuoja, kad 2016-ieji jos kolekcijai buvo gausiausi. Kolekcija pagausėjo dvidešimčia eksponatų – iki 146 suvenyrinių antpirščių.

Pradžia – iš Paryžiaus
Nors mažučiai ir trapūs antpirščiai prireikus gali tilpti į dėžutę nuo saldainių, išrikiuoti ant lentynos jie atrodo įspūdingai. Fajansiniai, keramikiniai, porcelianiniai, metaliniai, mediniai, net stikliniai antpirščiai (o vienas, parvežtas iš Klaipėdos, inkrustuotas gintaru) atrodo lyg maži meno kūrinėliai. Kelių centimetrų dydžio kauburėliuose telpa šalies ar miesto istorija, nacionaliniai simboliai, ornamentai. Ant vieno – šalies vėliava, ant antro – krašto peizažas, trečias imituoja malūną, o nuo ketvirto šypsosi princesė Diana…
„Kai 1999 metais sesuo Audronė iš Paryžiaus, madų centro, lauktuvių parvežė pirmąjį suvenyrinį antpirštį, net nemaniau, kad kada nors tai išsivystys į kolekciją, – pasakoja siūti mėgstanti moteris. – Porą metų tas antpirštis stovėjo vienišas, ir tik po to, keliaudama su seserimi po Vengriją, už paskutinius likusius vengriškus pinigus nusipirkau antrą antpirštį. Štai tuomet ir pagalvojau, kad reikia juos rinkti.“

Antpirščių kolekcijoje – nemažai suvenyrų iš metalo.

Antpirščių kolekcijoje – nemažai suvenyrų iš metalo.

Kelionėse rūpi papildyti kolekciją
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre dirbanti moteris juokauja, kad artimiesiems, draugams ar kolegoms nereikia sukti galvos dėl dovanų ar lauktuvių iš kelionių. Žinantys jos pomėgį visuomet ieško antpirščių. Kalėdos – ne išimtis, štai per šias brolienė padovanojo gėlių motyvais dekoruotų antpirščių rinkinį specialioje dėžutėje.
„Kai nuvažiuoju į kokį nors miestą, pirmiausia aplekiu suvenyrų parduotuves, turizmo informacinius centrus – ieškau antpirščių. Radusi – perku, tada man ramu, jau galiu ramiai vaikščioti ir grožėtis architektūra, vaizdais“, – juokiasi E. Užtupienė.
Kolekcijoje nemažai originalių antpirščių iš kaimyninės Latvijos, vienas naujausių – metalinis, su baltų runomis. „Kai jį pirkau, atsilikau nuo grupės ir pasiklydau, paskui jiems teko manęs ieškoti“, – pasakodama apie įtraukiantį pomėgį, šypsosi moteris.

Kolekcijos pradininkai – pirmieji antpirščiai.

Kolekcijos pradininkai – pirmieji antpirščiai.

Taip kolekcijoje atsirado antpirščių iš Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Danijos, Čekijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Kipro, Graikijos, Anglijos, Rusijos… Tolimiausias miestas, iš kurio atkeliavo suvenyras, – Niujorkas, iš ten antpirštį parvežė sesuo.
„Kiekvienas antpirštis man susijęs su dovanojusiu žmogumi ir yra brangus, – tvirtina E. Užtupienė. – Štai yra du vienodi antpirščiai iš Palangos, tačiau kadangi vieną padovanojo dukra, o kitą – dukterėčia, jie man abu brangūs. Todėl su kitais kolekcionieriais nemainyčiau.“

Ieško įdomesnių motyvų
Daug suvenyrų surasta ir Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Palangoje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, žinoma, ir Kėdainiuose. Taip pat turistų lankomuose objektuose – Raudonės pilyje, Kryžių kalne, Aušros vartuose, Grūto parke ir kitur. Beje, pasak kolekcionierės, nusipirkti suvenyrinį antpirštį nėra taip paprasta, ne visi šalies miestai juos gamina. „Pavyzdžiui, į Kauną važiavau tris kartus, kol suvenyrų parduotuvėje radau antpirštį su miesto simbolika, – prisimena pašnekovė. – Dar Kaune teko matyti antpirštį su krepšinio kamuoliu, gailiuosi, kad tuomet nenusipirkau. Dabar ieškau įdomesnių motyvų, nes jie kartojasi, ypač daug yra antpirščių su architektūros paminklais.“

Spalvingi eksponatai.

Spalvingi eksponatai.

Kiekvienas kolekciją papildantis suvenyras moteriai suteikia daug džiaugsmo. „Labai norėjau antpirščių iš Šiaulių, bet niekaip nepavykdavo nuvažiuoti. Paprašiau, kad juos nupirktų ir paštu atsiųstų vienas pažįstamas. Kaip man džiaugėsi širdis, kai ėjau iš pašto, nešina gautu siuntiniu!“ – šypsosi kolekcionierė.
Mėgstanti siūti moteris kolekcijoje turi ir tikrą, darbui skirtą, antpirštį – jį padovanojo kolegos.

Sudužęs buvo tik vienas
Nors didžioji dalis antpirščių atrodo trapūs, sudužęs buvo tik vienas. „Kolega parvežė iš Londono, o jis iškrito iš rankų dar nespėjus gerai apžiūrėti! Surinkau po trupinėlį ir suklijavau, trūksta tik vienos dalelės“, – pasakodama mažutį suvenyrą iš fajanso rodo E. Užtupienė.
Moters kolekcijoje – tik nauji antpirščiai. Viliotų ir antikvariniai, tačiau jie, jei iš sidabro, yra labai brangūs.
Namuose laikoma kolekcija sulaukia didelio svečių dėmesio, ypač tokiu suvenyru stebisi draugių vyrai ir būtinai pasižada kitą kartą keliaudami paieškoti ko nors panašaus. Kėdainietė sako, jog jos kolekcija nėra gausiausia, šalyje yra dar keturi rimti antpirščių kolekcionieriai, o mūsų rajone taip pat yra dar viena tokį pomėgį turinti moteris.

Leave A Reply