Kokia bus vasara, pasakys šios dienos orai

0
R. Kilinskaitės nuotr.

R. Kilinskaitės nuotr.

Sausio 25 diena minima kaip Šv. Pauliaus atsivertimo, Pusiaužiemio bei Kirmėlinės diena. 

Liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo.

Šiandien diena jau yra prailgėjusi viena valanda ir devyniomis minutėmis. Kitaip ši diena dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis.

Senovėje buvo tikima, jog per pusiaužiemį miške miegantis barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Pagal tai buvo spėjami būsimojo pavasario orai. Jeigu tą dieną šviečia saulė, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir greitai sprunka atgal į savo guolį, Tai reiškia, jog sniegas greit sutirps ir pavasaris bus ankstyvas. Jeigu per pusiaužiemį bus apniukę, barsukas pasivaikščios po mišką apsivers ant kito šono ir vėl kietai įmigs. Tai reiškia, jog pavasaris bus vėlyvas ir šaltas.

Būdavo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitiks pirmąją, o popietinis – antrąją būsimos vasaros pusę. Jeigu diena yra saulėta, buvo tikima, jog ateis graži vasara ir bus geri metai. Jeigu tą dieną yra debesuota , buvo manoma, jog tais metais daug žmonių mirs. Jeigu tą dieną lyja ar sninga , tai reiškia, jog laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Jeigu per pusiaužiemį pučia smarkūs vėjai, buvo laukiama neramumų.

Taip pat buvo tikėta, jog per pusiaužiemį gyvatės atgyja ir iš girių šliaužia į namus, o aviliuose pradeda vaikščioti bitės.

Mokslininkai teigia, jog šią dieną buvo minima senovinė pagoniška Kirmių šventė. Tądien prie vaišių stalo buvo kviečiami naminiai žalčiai tam, kad, paragautų visų valgių ir, juos palaimintų, Manoma, jog Krikštai turėję būti metų pradžios švente.

Kuo ypatingai kirmėlinė diena?

Šią dieną buvo draudžiama dirbti kai kuriuos darbus – vežti iš miško malkas (kad neparsivežtų kirminų, kurie visus metus nuo lubų į dubenį kris). Moterys tą dieną nekaršdavusios ir neverpdavusios vilnų, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų. Žemaitijoje tą dieną nevalgydavo bulvių, kad jos vasarą nekirmytų. Taip pat stengėsi nedirbti su kirviu ar grąžtuvu,- kad kandžiai neužpultų. Per Kirmėlinę būtinai reikėdavę papurtyti sodo obelis, kad pažadintų jas iš žiemos miego. Bitininkai stengdavosi apeiti bityną ir pabelsti į apsnigtus avilius.

Leave A Reply