Šiųmečio rugsėjo pradžia – gana švelni, šalnomis dar negąsdino, tad dauguma medžių tebesipuošia sodria žaluma. Tačiau kai kur į akis krenta plikos, tarsi apdžiūvusios kaštonų šakos. Jas taip „nurengė“ negailestingi kenkėjai – keršakandės.

Česlovo Milošo gatvėje kaštonai šį savaitgalį dar buvo su lapais, o S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – jau seniai plikomis šakomis.

Česlovo Milošo gatvėje kaštonai šį savaitgalį dar buvo su lapais, o S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – jau seniai plikomis šakomis.

Šie smulkučiai vabzdeliai jau keleri metai teikia galvosūkį ne tik Kėdainių, bet ir visos Lietuvos gamtininkams – mat keršakandžių siaubiami kaštonai ėmė masiškai džiūti.

Lapuose graužia takus
Specialistų teigimu, kaštoninės keršakandės Europoje išplito prieš porą dešimtmečių, o Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėtos 2002-aisiais Smiltynėje, ties Klaipėda.
Kaštonų lapuose šie gyviai graužia takus ir juose deda kiaušinėlius. Medžiai dėl to per kelerius metus gali net žūti.
Mūsų šalyje keršakandės dar neturi natūralių priešų – net paukščiai jų nelesa. Vadinasi, niokojamus kaštonus ginti tegali žmogus.
Gamtininkų teigimu, efektyvi kovos su keršakandėmis priemonė – rudenį surinkti ir sudeginti kaštonų lapus: taip sunaikinamos šių vabzdžių lervos.
Surinktus lapus galima ir kompostuoti, tačiau tada juos reikia sluoksniuoti su dideliu kiekiu kalkių – kitaip keršakandžių lervutės nežūsta.

Seniūnas Alvydas Kleiva miesto kaštonų gelbėjimą pasiryžęs tęsti ir kitais metais.

Seniūnas Alvydas Kleiva miesto kaštonų gelbėjimą pasiryžęs tęsti ir kitais metais.

Gundė feromonais
Užpernai Vilniaus, Kauno ir Trakų gamtininkai išbandė naują kovos su keršakandėmis būdą – feromonines jų gaudykles.
Šįmet tą patirtį perėmė ir Kėdainių miesto tvarkytojai – feromoninės gaudyklės buvo įrengtos ant 125 medžių.
Iš savivaldybės biudžeto tam reikalui skirti 8 tūkst. litų. Miesto seniūnija už šiuos pinigus nupirko per šimtą iš impregnuoto kartono pagamintų, lietaus nebijančių namelių.
,,Tų namelių vidų išklijavome specialia lipnia juosta, be to, į kiekvieną jų įdėjome po tabletę feromono, kurio kvapas masina ir vilioja keršakandes.
Feromono viliojamos keršakandės sulėkdavo į namelį, prilipdavo prie plėvelės ir nugaišdavo.
Keršakandžių priskrisdavo tiek, kad lipnią plėvelę maždaug kas trys savaitės tekdavo keisti.
Dar nupirkome ir specialių juostų, kuriomis po lapija apjuosdavome kaštonų kamienus.
Tas juostas apipurškėme specialia lipnia medžiaga, kuri keršakandes traukdavo apie septynias savaites“, – pasakojo Kėdainių seniūnas Alvydas Kleiva.

Rezultatai – akivaizdūs
Aprašytaisiais būdais pirmiausiai buvo gelbėjami kaštonai Česlavo Milošo gatvėje – joje palei Nevėžį auga net 38 tokie medžiai.
Kiek vėliau taip pat buvo gelbėjami kaštonai J.Basanavičiaus gatvėje ir dalyje miesto kiemų.
Dabar jau galima teigti, kad naujasis kovos su keršakande būdas – gana efektyvus. Feromonais paveikti kaštonai žaliuoja iki šiol, o jų negavusieji ėmė gelsti dar liepą.
„S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje augančių kaštonų šįmet apsaugoti neįstengėme – stigo lėšų. Didžioji jų dalis – jau be lapų.
O štai Č. Milošo gatvės kaštonai lapų dar nenumetė, nors kai kurie jų jau gelsta.
,,Dabar stengiamės kuo švariau sugrėbti bei surinkti nukritusius kaštonų lapus. Vešime juos į buvusio karinio oro uosto teritoriją ir ten deginsime“, – sakė A. Kleiva.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.