„Kai sužinojome, kad mūsų kaime neliks paskutinio kultūros židinio, tai sarkastiškai nusijuokėme, kad dar mums liko medicinos punktas, tad matyt ir jį netrukus uždarys ir paliks visai likimo valiai. Norėtume rajono vadovų tik vieno paklausti – kodėl jie taip nemyli kaimo? Juk dar nespėjome atsigauti po mokyklos uždarymo ir dabar gauname naują smūgį – atima ir biblioteką“, – išgirdusios naujienas apie uždaromą kaimo biblioteką joje susirinkusios kalbėjo aktyvios keleriškietės.

Sergejus Kairys į Keleriškių biblioteką ateina kasdien. Joje vyras skaito laikraščius, žurnalus ir knygas.

Sergejus Kairys į Keleriškių biblioteką ateina kasdien. Joje vyras skaito laikraščius, žurnalus ir knygas.

Paskutiniajame šių metų rajono Tarybos posėdyje nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl rajono savivaldybės bibliotekų 2014 – 2017 metų tinklo pertvarkos plano. Daugumos Tarybos narių sprendimu pertvarkai buvo pritarta, tad per ketverius metus permainos pasieks dvylikos kaimų bibliotekas – vienos bus uždarytos, kitos prijungtos prie kitų įstaigų.

Bibliotekos neaplankė
Keleriškiečiai nuogąstauja, kad rajono valdžia sprendimą uždaryti kaimo biblioteką priėmė net neaplankiusi bendruomenės ir neįsitikinusi, kiek ši įstaiga reikalinga kaimui. „Jau kuris laikas sklandė gandai, kad biblioteka gali būti uždaryta, tačiau pas mus niekas neatvažiavo ir tiesiai šviesiai į akis to nepasakė. O biblioteka dabar yra tapusi tikra kaimo širdis. Čia kasdien ateina ne vienas ir ne du gyventojai. Mes neturime nei parduotuvės, nei kultūros įstaigos, nei mokyklos. Visos naujienos ir žinios suplaukia į biblioteką ir toliau pasklinda po kaimą. O kur dar šventės, renginiai, susibūrimai. Nekalbu apie knygų, spaudos skaitymą bei naudojimąsi kompiuteriu. Mūsų bibliotekoje nesilankė nei rajono vicemerė Nijolė Naujokienė, nei Kultūros bei sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, kurių žodžiai buvo ne paskutiniai sprendžiant bibliotekų likimus“, – sakė į biblioteką vis užbėganti Renata Verikienė. Jai pritarė ir kitos kaimo moterys.

Sunkiai įveikiami keli kilometrai
Kai kam atrodo, kad dėl bi­b­liotekos uždarymo Keleriškių kaime neturi kilti problemų, juk vos už kelių kilometrų miestas, kuriame visos paslaugos ir centrinė M. Daukšos viešoji biblioteka su dar didesniu fondu. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad miestas mums ranka pasiekiamas. Gerai tiems, kas turi automobilius ir gali, kada nori, į jį nuvažiuoti. O ką daryti garbaus amžiaus žmonėms. Jie į miestą važiuoja nusipirkti maisto ir su krepšiais tikrai nelinguos į biblioteką. O ir susisiekimas su miestu gana komplikuotas – ryte autobusas važiuoja apie pusę aštuonių, o atgal grįžta tik apie trečią popiet. Ką visą pusdienį senam žmogui veikti mieste? Kai mokiniai atostogauja, autobusai važiuoja tik dvi dienas per savaitę iš Keleriškių į Kėdainius. Taigi esame šalia, bet tuo pačiu ir sunkiai pasiekiami“, – kasdienes bėdas vardijo Viktorija Kairienė. Moteris į biblioteką ateina kas savaitę ir per metus perskaito ne mažiau pusšimčio knygų.

Bendruomeniški, bet nevisagaliai
Keleriškiečiai nesigina, kad yra bendruomeniški ir draugiški. „Tikrai norime gyventi gražų ir visavertį gyvenimą, tačiau tai nėra taip paprasta. Mūsų bendruomenei atidavė buvusį mokyklos pastatą, tačiau jį išlaikyti kaimui per brangu. Girdėjome, kad bendruomenei centrinė biblioteka patikės knygas. Tačiau kas prisiims atsakomybę už jas? Negalima visko užkrauti bendruomenei, kurios aktyvistai dirba be atlygio visuomeniniais pagrindais. Mes norime kokybiškų renginių ir švenčių, tačiau nebūdamos specialistės negalime to padaryti. Viską darome savamoksliškai. Nuolat girdime valdžios kalbas, kad reikia į kaimą sugrąžinti jaunimą ir pritraukti kuo daugiau žmonių, tačiau to niekada nebus, jei kaime neliks jokių kultūros židinių“, – įsitikinusi Renata Verikienė.

Bibliotekoje per 120 skaitytojų
Keleriškių bibliotekininkė Genovaitė Steponavičienė šiai įstaigai atidavė 43 metus. Moteris savo skaitytojus mini tik geru žodžiu. „Turiu labai gerų ir ištikimų skaitytojų būrį. Keleriškėse gyvena apie pusketvirto šimto žmonių, o bibliotekos skaitytojų sąraše – 123 asmenys. Žinoma, kad į biblioteką užsuka ne tik keleriškiečiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Džiaugiuosi kiekvienu skaitytoju. Jau kuris laikas gauname gana mažai spaudos, tad skaitytojai nusipirkę žurnalą ir jį perskaitę atneša į biblioteką, kad naujienas sužinotų ir kaimynai. Kai prieš penkerius metus biblioteka buvo suremontuota ir čia įrengta internetinė prieiga, įstaiga tiesiog atgijo. Kompiuterinio raštingumo mokėsi ne tik vaikai ir jaunimas, bet ir garbingi kaimo senjorai. Ir dabar moterys ateina internetu pasinaudoti, dokumentų nusiskenuoti. Gaila, kad iš žmonių norima atimti tai, ko jiems tikrai reikia“, – sakė ilgametė bibliotekos darbuotoja G. Steponavičienė.

Galvoja apie ateitį
Rajono vicemerės Nijolės Naujokienės, kuri vadovavo bibliotekų tinklo pertvarkos darbo grupei, manymu, visi pokyčiai yra apgalvoti ir tinkami. „Petvarkos planą patvirtinome kaip orientacinį. Jis dar nėra galutinis, tačiau tikrai yra gerai išdiskutuotas ir atsakingai parengtas. Manau, kad reikia žiūrėti plačiau ir matyti ateitį. Nereikia baimintis permainų. Kažkada ir mieste uždarant bibliotekų filialus buvo baimių, tačiau šiandien matome, kad jos nepasitvirtino. Norime padėti bibliotekininkams užsidirbti daugiau negu jie dabar gauna atlygio. Noriu nuraminti žmones, kad problemų nebus“, – sakė N. Naujokienė.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Jurate

    Pries kelerius metus rajono vadai gyresi tuo, jog kaimu bibliotekos aprupinamos kompiuteriaais, i jas vede interneta, leido tam nemenkus pinigus ir vardijo, kokius patogumus gaus gyventojai. O dabar tai uzdaro. Ir dar postringauja, esa tai – labai geras, isdiskutuotas sprendimas, demonstruojantis platesni poziuri i ateiti. Kazkoks marazmas…

    Atsakyti
  2. zenonas

    valdzia viska isdiskutavo.Mokyklu ,biblioteku uzdaryma…savo algu pasikelima…pensiju grazinima..po mirties…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.