Kodėl sena tiesa „maži vaikai, mažos problemos“ tampa nebeteisinga?

Rūta Mazilauskaitė – jauna, psichologijos magistro laipsnį turinti mergina, savanoriškai teikianti nemokamą psichologinę pagalbą tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems žmonėms. Padėti susivokti savo jausmuose, savo baimėse, įveikti kasdienį stresą – apie visa tai R. Mazilauskaitė kalba grupiniuose savęs pažinimo užsiėmimuose, kurie vyksta Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. 

Jauna psichologė R. Mazilauskaitė kviečia ne tik į grupinius savęs pažinimo susitikimus, bet ir teikia psichologinę pagalbą kiekvienam norinčiajam individualiai.

Pasak specialistės, visais amžiaus tarpsniais žmonės nori ir siekia tų pačių pamatinių dalykų: meilės, pripažinimo, dėmesio, pagarbos. O jų stoka gali būti susijusi su įvairiais psichologiniais sunkumais, todėl sena tiesa „maži vaikai, maži vargai“ tampa vis mažiau aktuali. Klaidinga manyti, kad vaikai savo jaunystės problemas tiesiog išaugs. Greičiau vieni sunkumai, pasikeis į kitus. „Rūpintis savo psichikos sveikata reikėtų lygiai taip pat, kaip ir nemaloniais fiziniais pojūčiais, nereikia pastarųjų užleisti, kaupti. Juk jei jaučiame skausmą, kreipiamės į gydytoją siekdami išsiaiškinti priežastis, todėl, jaučiant nusivylimą, nepasitenkinimą, beprasmiškumą ar kitus neigiamus jausmus bei siekiant pagerinti savo gyvenimo kokybę, taip pat vertėtų kreiptis pagalbos“–įsitikinusi psichologė.

Kasdien – neigiamos informacijos atakos
Šiuolaikiniame pasaulyje mus ypač veikia aplinka, kurioje gyvename, žiniasklaidos priemonių skleidžiama dažnai neigiamo ir iškreipto turinio informacija, kuriai ypač imlios yra jaunos, dar galutinai nesusiformavusios asmenybės. „Žalingi įpročiai, perdėta agresija, seksualumas – tai tik dalis viso to, ką mums perduota žiniasklaidos priemonės. Žmogui jį supanti aplinka yra labai svarbi: gali būti labai stiprus viduje, tačiau supantys žmonės gali duoti postūmį tiek pirmyn, tiek atgal, – sakė R. Mazilauskaitė. – Pastaruoju metu nemažai laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, kur lengva parodyti, jog esi gražus, geras, tobulas, tačiau realiame gyvenime yra sudėtingiau – tampa nejauku parodyti savo kitą, gal ne tokią gražią pusę. Visi nori būti gerbiami, priimtini kitiems. Nesaugumas, praradimo baimė, kitų nuomonė yra labai gaji, todėl bijodami, ką pagalvos kiti, dažnai į psichologus kreiptis ir nedrįstame“, – mano psichologė.

Psichologinės savipagalbos grupių užsiėmimai vyksta Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos erdvėse.

Vaikų elgesys pastebimai pasikeičia į gera
Kai kuriuos žmones profesionalios psichologinės pagalbos paieškas stabdo ir finansų stygius, mat individualios konsultacijos kainuoja nemažus pinigus. Tačiau R. Mazilauskaitės organizuojami užsiėmimai yra nemokami. „Jau vyko keturi susitikimai su vaikais bei keli, skirti suaugusiesiems. Šiuo metu susitikimuose laukiami 16–18 metų amžiaus paaugliai. Aptarsime, kaip valdyti stresą, auginti savigarbą, kalbėsime apie įvairias baimes bei praktiškai mokysimės jas įveikti. Bus paliesta ir savižudybių tema“, – sakė pašnekovė. R. Mazilauskaitė ypač džiaugiasi vykusiais susitikimais su vaikais. „Su vaikais žaidimų pagalba nagrinėjome ir aptarinėjome įvairius klausimus – jiems labai patiko, kad galėjo išsakyti savo nuomonę. Taip pat pastebėjau, kad po susitikimų pasikeitė vaikų elgesys – vaikai įgijo daugiau bendravimo įgūdžių, pramoko klausyti ir išgirsti vienas kitą, padėti, dalintis“ – savo pastebėjimais dalinosi psichologė. Pasak jos, dažnas įsitikinimas, kad tik vaikai iš socialinės rizikos šeimų gali turėti įvairių psichologinių sunkumų, nėra visiškai teisingas. „Taip – vaikas iš socialinės rizikos šeimos susiduria su daugybe iššūkių, tačiau juk visi vaikai bendrauja, eina į mokyklą, kuria santykius. Deja, šiandien nemaža dalis vaikų susiduria su patyčiomis“, – sakė ji.

Ir individualios konsultacijos
Kad Lietuvos vaikai ir paaugliai susiduria su įvairiomis psichologinėmis problemomis, vis garsiau skelbia ir visuomenės sveikatos specialistai. Jų duomenimis, beveik 40 proc. šalies moksleivių turi įvairių psichikos problemų, iš jų 13 proc. – rimtų sutrikimų. Todėl R. Mazilauskaitė organizuoja ne tik grupinius susitikimus, bet kartu su kolege teikia ir individualią pagalbą internetu. „Internetas šiais laikais prieinamas daugumai, todėl norintieji gali kreiptis ir asmeniškai. Konsultacija gali būti ne tik vienkartinė – galime bendrauti tol, kol problema bus išspręsta“, – šypsojosi jauna psichologė.
Ieškantieji platesnės informacijos ją gali rasti el. paštu atrandamekartu@gmail.com arba (bibliotekos) telefonu (8 347) 53681.