Kodėl ne visi Lietuvos vaikai gali išmokti plaukti?

0

Statistiniai duomenys negailestingi – kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta beveik klasė vaikų. Atrodo, kad šių nelaimių sprendimo būdas aiškus ir paprastas – išmokyti vaikus plaukti. Kodėl to padaryti nepavyksta? Apie tai kalbamės su Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto nariu, Lietuvos plaukimo jaunimo rinktinės vyr. treneriu, Kėdainių sporto centro plaukimo treneriu Tomu Pakščiu.

Pasak T. Pakščio, Kėdainių krašto vaikai turi nemažai galimybių išmokti plaukti.

Pasak T. Pakščio, Kėdainių krašto vaikai turi nemažai galimybių išmokti plaukti.

Rūtos Meilutytės sukelta banga neslūgsta
Nepameluosime sakydami, kad Lietuvoje plaukimo sportas atgimė kartu su Rūtos Meilutytės įsiveržimu į tarptautinę sporto areną. T. Pakštys sakė, kad lietuvių mylimos sportininkės sukeltas susidomėjimas šia sporto šaka Lietuvoje ir toliau neslūgsta. Vaikų, užsiiminėjančių plaukimo sportu, nuolat daugėja.
Tačiau vien didelio noro ir entuziazmo nepakanka. Pagal baseinų ir šalies gyventojų santykį Lietuva net porą dešimčių kartų atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, tačiau situacija, T. Pakščio teigimu, netrukus bent šiek tiek turėtų pagerėti. „Kiek žinome, Klaipėdoje ir Vilniuje žadama pastatyti po naują 50 metrų baseiną. Tikimės, kad plaukimo pamokos taps prieinamos platesniam vaikų ratui. Šiandien vaikų, negalinčių patekti į baseinus, yra labai daug, kai kurie baseinai dėl vadybinių žinių stokos negeba visiškai išnaudoti savo laiko vaikų mokymui plaukti“, – sakė jaunimo rinktinės vyr. treneris.
Pasak jo, didesniuose miestuose vaikams eilėje lankyti plaukimo būrelį kartais reikia laukti net metus. Mažesniuose miestuose į plaukimo užsiėmimus patekti lengviau, tačiau eilės egzistuoja ir toliau nuo sostinės įsikūrusiuose miestuose.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Koks amžius tinkamiausias mokytis plaukti? „Skandinavijos šalyse mokymas plaukti pradedamas nuo kūdikystės. Į baseinus eina nėščios moterys, susilaukusios kūdikio baseiną su vaiku lanko ir toliau. Lietuvoje taip vyksta retai. Lietuvos plaukimo federacija propaguoja vaikų mokymą plaukti nuo antros klasės. Aišku, jei yra galimybės, tai kuo anksčiau bus pradedama, tuo geriau“, – paaiškino specialistas.
Lietuvos plaukimo jaunimo rinktinės vyr. treneris neabejoja, kad išmokti plaukti gali kiekvienas vaikas – vienas geriau, kitas galbūt prasčiau, tačiau bazinius įgūdžius nesunkiai gali įgyti visi. „Lietuvos plaukimo federacijos specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą ir galėtų nuplaukti 25 metrus. Po 32 sistemingų ir nuoseklių pamokų, vaikai gali įveikti ir ilgesnę – 50 metrų – distanciją. Įgijus tokius pagrindus galima toliau tobulinti gebėjimus ir dar labiau ilginti nuotolius“, – informavo jis.
Tikisi gerų permainų
T. Pakštys tikisi, kad Kėdainių plaukimo klubas, bendradarbiaudamas su rajono savivaldybe, Švietimo ir mokslo ministerija bei Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos plaukimo federacija, gebės jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradėti masinį rajono vaikų mokymą plaukti. Eilę metų Kėdainių plaukimo klubas vykdo mokymo plaukti projektus rajono vaikams. Jie baigia mokymus, gauna sertifikatus, kurie aiškiai tėvams nurodo vaiko plaukimo įgūdžių lygį – gebėjimą, tobulintas vietas. Šių metų birželio mėnesį vaikai baigė „Išmok plaukti“ pirmąją programos dalį. Ši programa bus tęsiama nuo rugsėjo mėnesio. „Džiugu, kad rajono savivaldybė sudaro vaikams galimybes išmokti plaukti per neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, juk plaukimas ne tik gyvybiškai svarbus įgūdis, bet ir puiki fizinio aktyvumo, laisvalaikio praleidimo forma. Po šių pamokų vaikas ne tik taps saugesnis vasaros pramogų metu, bet ir pagerės jo sveikatos būklė. Mat vandenyje besąlygiškai dirba visi kūno raumenys, pagerėja kraujotaka, gerėja plaučių ventiliacija“, – sakė patyręs plaukimo treneris.
Ko reikia profesionalams?
Nors lietuviai – sportiška tauta, tačiau olimpinių plaukimo čempionių gausa pasigirti negalime. „Plaukimui, kaip ir kiekvienai sporto šakai, reikalingi tam tikri duomenys: antropometriniai duomenys, kūno struktūros sudėtis, plūdrumas, gebėjimas laikytis ant vandens, psichologinis pasiruošimas ir eilė kitų savybių, kurios yra reikalingos tapti aukšto meistriškumo sportininku. Įgudusi trenerio akis, atradusi gerųjų savybių, plaukiką gali išugdyti iš ne vieno vaiko“, – patikino treneris.
Jis ypač didžiuojasi auklėtiniu Darijumi Astrausku, kuris yra kviečiamas į šalies jaunimo rinktinę. „Liepos mėnesį kėdainietis Darijus Astrauskas atstovavo Lietuvai Europos jaunimo plaukimo čempionate Vengrijoje. Čempionate varžėsi patys stipriausi sportininkai iš 48 šalių. Darijaus rungtyje, 50 metrų laisvu stiliumi, dalyvavo 118 sportininkų. Kėdainietis pagerinęs savo asmeninį rezultatą užėmė 30 vietą. Kitas 2017 metų Europos jaunimo plaukimo čempionatas vyks Izraelyje. Turime dar gražaus laiko ir daug darbų, kurios reikia nudirbti iki kito jaunimo čempionato“, – teigė treneris.

Leave A Reply