Kėdainių bibliotekoje bus pristatoma Dalios Kutraitės knyga.

Kėdainių bibliotekoje bus pristatoma Dalios Kutraitės knyga.

Kovo 3 dieną, ketvirtadienį, 17 val., į Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką Didžiosios Rinkos a. 11, Kėdainiai) atvyksta žinoma televizijos žurnalistė Dalia Kutraitė Giedraitienė. Susitikimo su kėdainiečiais metu viešnia pristatys savo naujausią knygą „Dalia Kutraitė kalbina… Žvaigždžių karai tęsiasi“. 

Jūsų dėmesiui – interviu su knygos autore.

Knyga parengta remiantis Jūsų televizijos laidų, LRT transliuotų XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, pagrindu – tad kas po šitiek laiko Jus paskatino išleisti knygą?

Žinoma, kad paskatino ištikimieji televizijos žiūrovai! Man net pačiai labai keista – dar labiau malonu, kad net ir prabėgus keliolikai metų žmonės vis dar prisimena mane, užkalbina ir su nostalgija kalba apie mano rengtas laidas, prisimena geriau už mane ką ir kaip kalbinau, cituoja ir diskutuoja. Todėl užteko vieno kito padrąsinančio klausimo: „O kodėl, Dalia, tau neparašius knygos?“ ir ėmiausi darbo.

Redaguodama 1998-1999 metų tekstus su džiaugsmu įsitikinau, kad tada vykę pokalbiai neprarado aktualumo. Anaiptol! Prabėgę metai tik patikrino, pasvėrė žodžių prasmę, subrandino mintis lyg laikas gerą vyną.

Prašau skaitytojų nesistebėti antruoju knygos pavadinimu: „Žvaigždžių karai tęsiasi“. Tame yra ir ironijos, ir didelės prasmės. Dėka aplink mus šėlstančios „blizgučių ir tuštybės mugės“ ir Visagalės Rinkodaros, žvaigždės ir karai labiausiai „nutrinti“ ir devalvuoti mūsų laikų žodžiai, kuriuos naudodama norėjau įprasminti. Neverta abejoti, kad mano pašnekovai – tikrosios žvaigždės, kurių nei metai, nei atstumas neužgesins. O kodėl „karai“? Todėl, kad tiems, kurie šviečia savo talentu ir darbais šiame gyvenime dažnai tenka kautis su visu pasauliu, ir su tais, kuriuos ta šviesa erzina, ir su savimi. Juk pasakyta: didžiausių kovų vieta – žmogaus širdis.

Kam, kokiam skaitytojui ši knyga skirta?

Pirmiausia, žinoma, tiems ištikimiesiems mano laidų žiūrovams, kurių net neįsivaizdavau tiek daug turinti. Dabar kai su knyga keliauju po Lietuvą, sutinku juos ir turiu galimybę pažvelgti šiems į akis, paspausti ranką ir net apsikabinti… Taigi mano brangiesiems dovanoju televizijos pokalbius knygos pavidalu. Kad turėtų kažkada girdėtus ir matytus pokalbius ir žmones „po ranka“, kad galėtų bet kada atsiversti ir …paskęsti prisiminimuose.

Tačiau galvodama apie šiuos žmones turiu ir kitą viltį. Labiausiai norėčiau, kad šią knygą skaitytų jaunimas, mūsų vaikai ir vaikaičiai. Norėčiau, kad ši knyga turėtų išliekamąją vertę. Tegul ji bus lyg kitoks istorijos vadovėlis. Tebūnie gyvoji istorija, kur lengva ir net šmaikščia forma atsiskleidžia svarbus Lietuvai istorijos tarpsnis – pirmasis mūsų nepriklausomybės dešimtmetis. Juk istorija geriausiai atsiskleidžia per žmones, apie ką jie tada svajojo, dėl ko pykosi ir kaip juokavo?

IMG_2098Rašote, kad knygos herojai – spalvinga visuomenės dėlionė. Ar žmonės tuomet ir žmonės dabar labai skiriasi? 

Tiesą sakant, man atrodo, kad žmonės savo esme nesiskiria nuo seniausių civilizacijos laikų, skiriasi tik papročiai, gyvenimo būdas, mados ir požiūris į tuos pačius reiškinius. Sakydama spalvinga visuomenės dėlionė, turiu galvoje labai didelę savo pakalbintų – žmonių įvairovę. Čia ir šviesios atminties kardinolas Vincentas Sladkevičius, ir grafas Alfredas Tiškevičius, ir estrados žvaigždės Birutė Dambrauskaitė, Stasys Povilaitis, ir politikai: Prezidentas Algirdas Brazauskas, Vytautas Landsbergis, mikrochirurgas Kęstutis Vitkus, alpinistas Vladas Vitkauskas. Muzikai, aktoriai, mokslininkai, dvasininkai ir publicistai- argi tai ne marga laikmečio dėlionė?

Knygoje – daug pabraukymų? Kam jie? 

Taip, knyga pribraukyta. Kitokios – nepribraukytos, nerasite nė viename knygyne! Kodėl? Kad linksmiau būtų! O jei rimtai, tai pirmiausia – kad atskleistume vieną ženklų klasikinės knygos privalumą prieš kompiuterinę. Skirtingai nei pastarojoje, popierinėje galima pasibraukti ir pasižymėti svarbiausias mintis. Be to, kai kurie mano herojų žodžiai – gilūs aforizmai, norėjau į juos atkreipti dėmesį ir sukurti knygą lyg gyvenimo vadovėlį, kurį studijuodami mokytumėmės gyventi išmintingiau. Kitaip tariant, braukykime knygas, kad nereikėtų braukyti gyvenimų!

Gal pamenate, kurio pašnekovo interviu ruošiatės ilgiausiai ir atsakingiausiai? Su kuriuo pašnekovu pokalbis buvo pats linksmiausias? O su kuriuo – pats įsimintiniausias? 

Atsiprašau, bet gal begalė visokių dabar vykstančių rinkimų, konkursų ir apdovanojimų, kai renkame pačius pačiausius mane atbaidė nuo bet kokio laipsniavimo. Ir gyvenimas, ir žmonės , ir darbas su žmonėmis yra žymiai sudėtingesnis. Ne viskas taip paprasta, kad galėtume sudėlioti į lentynėles, lenteles ir skaičiukus. Kas vertas, o kas vertesnis, kas gražus, o kas gražesnis…

Visada visiems savo interviu ruošiausi ir tebesiruošiu labai atsakingai ir visus savo herojus labai myliu ir gerbiu nepriklausomai nuo jų statuso ar pažiūrų. Gerbti ir suprasti tą, kurį kalbini, gal tai ir yra sėkmingo interviu receptas. Pokalbis – tai rūmas statomas dviese. Vienas nepastatysi…

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.