Jaunas fotografas Augustinas Brazauskas tvirtai pritaria nuomonei, kad kiekvienas mokomės iš savo klaidų, todėl jų vaikinas daro kaskart, kad taptų genijumi. Fotoaparatas greičiausiai būtų paskutinis daiktas, su kuriuo išsiskirtų A. Brazauskas.

A. Brazauskas kol kas savo ateitį mato tarsi pro rūką, tačiau fotografijos išsižadėti tikrai nežada.

A. Brazauskas kol kas savo ateitį mato tarsi pro rūką, tačiau fotografijos išsižadėti tikrai nežada.

Miegą iškeičia į užburiančius vaizdus
Juk ne kiekvienas žmogus keltųsi keletą valandų prieš saulėtekį tam, kad pamatytų virš vandens ar laukų tvyrantį rūką ir pro jį besiskverbiančius saulės spindulius? Bet Augustinas Brazauskas, kurio vienas iš pagrindinių hobių yra fotografija, tai daro su malonumu.
Josvainiuose gyvenantis vaikinas visai neseniai Kauno kolegijoje baigė multimedijos technologijų specialybę, kuri žavėjo jį nuo pat vaikystės. „Ankstyvoje vaikystėje domėjausi elektronika ir radiotechnika. Pagrindiniai žaislai man būdavo lituoklis ir saujos detalių. Perversmas įvyko, kai tėvai nupirko kompiuterį – žaidimų buvo visai nedaug, nes labiau rūpėjo konfigūravimo procesai ir sandara. Kantriai mokiausi montuoti nuotraukas dar turėdamas tik paprastutę „muilinę“, po to nejučia išmokau dirbti ir su vaizdo įrašais. Vėliau įgijau verslo vadybos specialybę ir visai neseniai baigiau mokslą, kuris mane tikrai žavi – į multimedijos technologijas įeina foto, video, 3D grafika, animacija, dizainas ir daugelis kitų dalykų“, – atviravo fotografas.

Jaunasis fotografas neretai miegą išmaino į ankstyvus pasivaikščiojimus, kad pagautų norimą kadrą.

Jaunasis fotografas neretai miegą išmaino į ankstyvus pasivaikščiojimus, kad pagautų norimą kadrą.

Lengviausia fotografuoti peizažus
Šalia to, vaikinas neatsisako ir šuolių parašiutu bei paplušėjimo sporto salėje. Bet greičiausiai fotoaparatas – tai būtų paskutinis dalykas, kurio jis atsisakytų. Įvairius renginius, peizažus, portretus fotografuojantis vaikinas tikina, kad didelę dalį jis skiria techninei ir kompozicinei kokybei. „Lengviausia yra fotografuoti peizažus, nes nepavykusius kadrus galima spėti pakartoti, skirtingai nei renginiuose, kur „nepagautos“ emocijos jau niekas nebepakartos. Labai žavi ir portretinė fotografija, bet tam reikia daug kūrybiškumo. Ne visada pavyksta iš savęs išreikalauti išskirtinių idėjų…“, – sakė A. Brazauskas.

Josvainiuose gyvenančiam fotografui prie širdies ir portretinė fotografija, kuri reikalauja išskirtinių idėjų.

Josvainiuose gyvenančiam fotografui prie širdies ir portretinė fotografija, kuri reikalauja išskirtinių idėjų.

Žiūrovai trūkumų nepastebi
Paklaustas, kaip žmonės reaguoja į jo kūrinius, Augustinas patraukia pečiais: „Žmones dažnai sužavi netgi tie kadrai, kuriais aš perdaug nesididžiuoju. Daugelio trūkumų žiūrovas dažnai nepastebi. Pajuokausiu, kad mokomės iš savo klaidų, todėl jų darau kaskart, nes noriu būti genijus.“
Josvainiai nėra ta vieta, kur, kaip sako Augustinas, būtų daug perspektyvų. Gimęs ir augęs gražiame Kėdainių priemiestyje jaunuolis yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau teks palikti šį širdžiai mielą kampelį. „Šiuo metu turiu šiokį tokį darbą Josvainiuose ir negaliu skųstis, kol neturiu šeimos. Bet ateityje būsiu priverstas išvykti, nes Kėdainiuose pagal savo specialybę beveik neturiu perspektyvų. Kėdainiuose tėra dvi televizijos, ir abiejose laisvų darbo vietų nėra ir dar ilgai neatsiras. Per amžiną studijavimą neturėjau galimybių niekur įsitvirtinti, bet mielai gelbėju žmonėms, prašantiems įamžinti renginius ar tiesiog suremontuoti kompiuterį. Su kiekvienu užsakymu atsiranda naujos patirties ir įgūdžių”, – pasakojo A. Brazauskas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.