Klausimas – kiek gerti vandens vasarą?

Svarbu ne tik reguliariai valgyti, tačiau ir saikingai gerti skysčius, kad ne tik atsigaivintumėme, tačiau ir gerai jaustumėmės.

Gydytoja Monika Ramanauskienė.

VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė pataria, kiek vandens reikia gerti vasarą, kokie simptomai rodo, jog reikia skubėti „pasipildyti” vandens atsargas, kuo žmogaus organizmui svarbus vanduo. Nors dėl išgeriamo vandens kiekio galima diskutuoti, tačiau niekas nepaneigs, jog vanduo – pati reikalingiausia žmogaus egzistavimui medžiaga.

Be vandens neišgyventume savaitės

Geriamas vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui, kitiems gyviems sutvėrimams ir augalams. Didžiąją dalį žmogaus organizmo sudaro vanduo.

Suaugusio žmogaus kraujyje yra 90 proc. vandens, raumenyse – 77 proc., smegenyse – 85 proc. Be maisto išgyventi galime kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – ilgiausiai 5-6 dienas.

Kiek turime suvartoti vandens, priklauso nuo klimato, darbo intensyvumo, fizinės organizmo būklės. Per dieną reikia išgerti apie 2-3 litrus švaraus ir gryno vandens.

Visam žmogaus organizmui per dieną reikia apie 10 litrų vandens, tačiau dalį jo organizmas pasigamina su seilėmis, dar pagamina skrandžio sultys, kasa, žarnynas, tulžis. Be to, apie 1,5 litro organizmas gauna su papildomais skysčiais (kava, arbata, sriuba ir kt.), apie 1 litrą – su maisto produktais.

Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja skaičiuoti vandens vartojimą atsižvelgiant į kūno masę. Suaugusiam ir sveikam žmogui per parą būtina suvartoti 30 mililitrų skysčių kiekvienam kūno masės kilogramui. Lieknesniems žmonėms ekspertai siūlo kitą formulę: 100 ml pirmiems 10 kūno masės kilogramams, 50 ml kitiems 10 kilogramų ir 15 ml – likusiam svoriui.

Mineralinis vanduo – tik retkarčiais

Organizmas žūsta netekęs 12- 20 proc. vandens, nes apsinuodija savo paties apykaitos produktais. Kai organizmui trūksta vandens, gali sausėti oda, sutrinka miego ir poilsio rėžimas, didėja kūno svoris, silpsta atmintis.

Geriant pakankamai vandens, palengvėja nugaros ir sąnarių skausmai, palengvėja inkstų veikla, net sergant gripu pasveikstama greičiau, jei vartojama daug vandens.

Vandens iš organizmo pasišalina tiek, kiek jo gaunama (esant sveikam organizmui). Didžioji dalis pasišalina pro inkstus, mažesnė – su prakaitu, todėl oda vadinama antraisiais inkstais.

Vanduo pasišalina ir pro plaučius, iškvepiant garus. Ypač daug skysčių netenkama viduriuojant. Nepatariama nuolat gerti virintą ar distiliuotą vandenį (mažai mineralinių druskų). Nereikėtų nuolat gerti mineralinį, ypač aukštos mineralizacijos, vandenį (nes jame yra daug druskų).

Mineralinį vandenį sveika gerti retkarčiais (mineralinis vanduo – organizmui reikalingų druskų šaltinis). Didesnis paros skysčio kiekis leidžia išvengti šlapimo kristalizacijos (labai palengvina inkstų veiklą). Ypač daug skysčių reikia rūkantiems žmonėms (2,5 l išgeriant vandens, 1/3 sumažėja inkstų vėžio grėsmė).

Jei netekote vandens

Pirmieji simptomai, jog netekote vandens ir reikėtų koreguoti netekto skysčių kiekio disbalansą:

– sausas liežuvis ir lūpos;

– galvos skausmas;

– silpnumas, didelis nuovargis;

– tamsesnis šlapimas, nei įprastai;

– pykinimas;

– raumenų mėšlungis.

Gerti reikėtų mažais gurkšneliais, nes taip geriant organizmas geriausiai pasisavina vandenį.

Parengė Asta Raicevičienė, 

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams