„Aš blaškausi tarp fotografijos ir odos, kaip motina blaškosi tarp dvynių vaikų juos mylėdama. Man vienodai brangios abi šios sritys“, – Daugiakultūriame centre pristatydama parodą „Kelionė laike“ sakė menininkė Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė. 

„Manau, kad reikia stebėti aplinką, keliauti, viskuo domėtis, tada ir bus galima pagauti tą išsvajotąjį kadrą“, – fotografavimo paslaptimis dalijosi Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė.

„Manau, kad reikia stebėti aplinką, keliauti, viskuo domėtis, tada ir bus galima pagauti tą išsvajotąjį kadrą“, – fotografavimo paslaptimis dalijosi Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė.

Paklausta, kodėl šįkart atsigręžė į fotografiją, Aistė buvo neiškalbi: „Tiesiog daug ką fotografuoju. Prisikaupė gana nemažai darbų, kuriuose esu užfiksavusi gamtos vaizdus skirtingais metų laikais, tai ir nutariau juos parodyti kraštiečiams. Šioje pirmojoje mano personalinėje parodoje – 40 nuotraukų. Pernai Vokietijoje su kolega Gintautu Adukausku pirmą kartą išėjau į viešumą. Tada pristačiau ir fotografijas, ir odos kūrinius.“
Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė fotografija domisi daugelį metų, o rimtai akimirkų fiksavimu susidomėjo maždaug prieš dvidešimt metų. „Fotografija man savotiškas laiko pasisavinimas. Aš paimu iš aplinkos siužetus. Kai manęs klausia, kas yra gera fotografija, aš neturiu aiškaus atsakymo. Reikia nepamiršti, kad fotografijos labai tobulėja, nes tobulėja ir jas daranti technika. Manau, kad reikia stebėti aplinką, keliauti, viskuo domėtis, tada ir bus galima pagauti tą išsvajotąjį kadrą“, – fotografavimo paslaptimis dalijosi menininkė.
Fotografė neslepia, kad dabar pasinėrė į gamtos vaizdų fotografavimą. „Šioje parodoje eksponuoju tik gamtą. Čia per savo prizmę parodžiau visus metų laikus. Kiekvienas gali pasirinkti, kas kam gražu, o mane labiausiai žavi žiema. Žiema man graži savo subtilumu, tada matosi visos spalvinių pustonių puokštės“, – šypsojosi kūrėja.

Žiema fotografei gražiausias metų laikas, tad nenuostabu, kad parodoje ne vienas kadras, sustabdytas būtent spaudžiant šalčiui.

Žiema fotografei gražiausias metų laikas, tad nenuostabu, kad parodoje ne vienas kadras, sustabdytas būtent spaudžiant šalčiui.

Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė atviravo, kad jai labai džiugu savo darbus eksponuoti būtent Daugiakultūrio centro erdvėje: „Ši ekspozicijų salė labai nuostabi parodų rengimui. Joje labai geras apšvietimas ir darbai matomi būtent tokie, kokius autoriai sukūrė ir nori parodyti žiūrovams. Kiekvienam kūrėjui svarbu, kad vertintojai pamatytų būtent tai, kas iš tiesų pagauta ir perteikiama viename ar kitame darbe.“
Fotografijos ir odos dirbinių meistrė neslepia, kad ši paroda atvertė naują kūrybinį etapą. „Aš kaip ir kiti menininkai nestoviu vietoje, nuolat kuriu, einu į priekį, kažką atrandu. Šįkart kėdainiečiai susipažįsta su mano fotografijomis, galbūt netolimoje ateityje pakviesiu pažiūrėti ir odos kūrinių. Viskam savas laikas“, – kalbėjo menininkė.

srtf-kulturos-versmes