Kone kasdien girdime apie vagystes, skolas, įvairias finansines machinacijas. Visa tai perša silpnos ekonomikos įvaizdį, neleidžiantį tvirčiau pasitikėti valstybe.

Morta ir Kostas džiaugiasi, kad gali atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, bet bankų kortelėmis.

Morta ir Kostas džiaugiasi, kad gali atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, bet bankų kortelėmis.

Tačiau valstybę kuria tauta, todėl, prieš kritikuodami kitus, atsigręžkime į save ir paklauskime, kaip patys mokame tvarkytis ir kaip to mokome mažesnius už save.
Kišenpinigiai – puikus būdas mokyti vaikus skaičiuoti šeimos pinigus, ugdyti atsakomybės jausmą. Įdomu tai, kad mažieji skaičiuoti mokomi skirtingai, tačiau visa tai duoda tą patį rezultatą – gebėjimą kontroliuoti išlaidas.

Su kortelėmis nuo mažens
Apie tai, kaip skaičiuoti mokomi mažieji vartotojai, sutiko papasakoti Liutkų šeimyna. Jų atžalos trylikametė Morta ir metais jaunesnis Kostas nuo šių mokslo metų pradžios į mokyklą keliauja nešini lengvesne kuprine – mat piniginių nebesveria monetų krūva.
Brolis ir sesuo turi asmenines banko korteles, į kurias kišenpinigių gauna kas mėnesį, ir džiaugiasi šia naujove. Abu jaučiasi komfortabiliai ir nepatiria problemų. „Jei pameti pinigus, kuriuos išsiimi, tai nepameti visų, nes kiti lieka kortelėje“, – sakė Morta.
Žinoma, kartais tenka patirti nemalonumų dėl to, kad ne visose įstaigose yra bankomatai.
O Mortos bei Kosto tėveliai teigė, jog į kortelę pervesti pinigus patogiau negu dalinti grynuosius.

Mėnesiui – 100 litų
Šešiolikmetė Aušra kiekvieną mėnesį iš tėvų gauna po 100 litų. „Už tuos pinigus turiu pavalgyti pietus, o jei lieka, tenka smulkioms išlaidoms. Man tai patogu. Kai prieš porą metų mama paklausė, ar norėčiau gauti viso mėnesio pinigus iš karto, sudvejojau, ar gebėsiu tvarkyti savo išlaidas. Pirmą mėnesį tas šimtas labai greitai ištirpo, tad antrą pradėjau taupyti. Tada liko beveik pusė pinigų. Dabar jau nekrypstu į kraštutinumus: pasiskirstau pinigus kiekvienai savaitei ir bandau sutilpti į numatytą limitą“, – patirtimi dalijosi paauglė.
Mergina pridūrė, kad papildomai gautus pinigus deda į sąskaitą ir taupo svajonių pirkiniams: „Kadangi esu jauna, tai vis noriu kokio gražesnio drabužio. Jį nusiperku iš sutaupytų pinigų.“

Nepasitiki penkiolikmečio gebėjimais
Kiek kitaip elgiasi penkiolikmečio Martyno mama. Moteris sakė, kad nedrįsta iškart atiduoti visų mėnesio kišenpinigių: „Nesu įsitikinusi, kad sūnus iš karto visko neišleis. Pietums jam kasdien duodu po aštuonis litus. Jei prireikia dar kokioms išlaidoms, duodu papildomai, bet visi prašymai turi būti pagrįsti. Manau, kad reikėtų pradėti ugdyti sūnaus finansinį savarankiškumą. Galbūt kitąmet rasime kokį kitą būdą, kaip elgtis su pinigais. Manau, kad pradėsime nuo savaitės išlaidų, o vėliau prieisime ir iki mėnesinių“, – savo nuomonę dėstė penkiolikmečio mama.

Taupo atsidėdamas
Dar vienas svarbus finansinio mokymosi etapas žmogui – studijos. Tuomet jaunas žmogus mokosi gyventi vienas, taip pat apskaičiuoti savo finansus ir būti atsakingas už išlaidas. Paulius Bilinskas – buvęs Kėdainių „Atžalyno“ gimnazistas – dabar moksi Kauno technologijos universitete ekonomikos ir verslo fakultete. Vaikino teigimu, kišenpinigiai ir mokymasis juos apdairiai leisti padarė didelę įtaką dabartiniams jo gebėjimams.
Klausydamas tėčio patarimo, gavus sumą pinigų, dalį atsidėti, studentas išmoko taupyti – tai tapo įpročiu. Paulius sako lengvai susitvarkąs su studentiškomis išlaidomis. Asmeninę nuomonę apie kišenpinigius Paulius išsakė taip: „Manau, iš pradžių reikėtų įrodyti, kad pinigai yra uždirbami, o kai vaikas tai supras, tada jau duoti kišenpinigių, kuriuos turėtų vertinti, o ne iškart išleisti.“
Pauliaus nuomone, vaiko kišenpinigiai – ne tokia suma, kurią reikėtų pervesti į kortelę. Beje, europietiškąją valiutą Paulius pasitinka svetingai ir mano, jog prie jos priprasti nebus sunku.
Kišenpinigiai padeda planuoti savo išlaidas
Kėdainių „Atžalyno“ matematikos mokytoja Dalia Baltrimavičienė taip pat įsitikinusi, jog kišenpinigiai padeda vaikams planuoti savo išlaidas.
Jos nuomone, geriau duoti vaikui didesnę sumą ilgesniam laikui nei aprūpinti jį kasdien. Tiesa, D. Baltrimavičienė teigė neišskirianti banko kortelių ar grynųjų – abu variantai, jos nuomone, lygūs.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.